Iš Etiopijos sugrįžęs keliautojas Vytautas Bukauskas baiminasi susirgti pavojinga liga

Egzotiškoji Etiopija ir jos gyventojai (Andriaus Repšio nuotr.)
Egzotiškoji Etiopija ir jos gyventojai (Andriaus Repšio nuotr.)
  © Archyvas

Hidrokostiumas nuo bilharzijos neapsaugo

Etiopijoje, Omo slėnyje, V. Bukauskas jau lankėsi prieš šešis metus; tada ir pažino Etiopiją. Sausio viduryje į šią šalį jis vėl išvyko su 18 žmonių komanda bei triatlonininku V. Urbonu, vykdančiu ekologinę programą „Vanduo – tai gyvybė“, raginančią tausoti gėlą vandenį.

Šįkart V. Urbonas pasiryžo perplaukti kalnų ežerą Taną – didžiausią kalnų ežerą Afrikoje. 2009-aisiais jis įveikė Titikaką Pietų Amerikoje, 2010-aisiais Yellow Stone Šiaurės Amerikoje, 2011-aisiais – giliausią žemėje Baikalo ežerą Azijoje.

„Vanduo Etiopijoje – dalykas rimtas. Jo ten trūksta katastrofiškai, nuolat tvyro nepakeliami karščiai. Mes ten lankėmės šaltuoju metų laiku, tačiau oro temperatūra savanoje siekė 36-37 laipsnius karščio. Vandens temperatūra – 20 laipsnių“, – ekstremalias oro sąlygas vardijo V. Bukauskas.

Po neilgo pasirengimo triatlonininką lydinti komanda sėdo į laivą, o pats V. Urbonas puolė ežerą. Pirmą dieną įveikė 35 kilometrus – nuo ežero kranto iki ežero salos. Antrą dieną įveikė likusį atstumą – beveik 50 kilometrų. Didžiausią pavojų triatlonininkui kėlė ežere gyvenantys pirmuonys, sukeliantis pavojingą liga bilharziją – kai bakterijoms patekus per odą į organizmą arba gurkštelėjus vandens, organizme pradeda veistis kirminai. Liga išgydoma, bet labai nemaloni.

Deja, hidrokostiumas nuo jos neapsaugo – juk plaukiko rankos, kojos ir veidas lieka atviri. Praleidus kelias valandas drumzliname vandenyje ar netgi jame pabraidžiojus, pasak V. Bukausko, turi kliautis tik savo imunine sistema. Nemenką pavojų V. Urbonui kėlė ir Tanos ežere gyvenantys begemotai ir krokodilai, besimaitinantys pakrančių augmenija. Norint išvengti susidūrimo su jais, teko keisti plaukimo kryptį – vietoj žolėto kranto startui rinktis akmenuotą.

V. Urbono plaukimas per Tanos ežerą neliko nepastebėtas. Jam besirengiantį ir ežerą įveikusį lietuvį kalbino vietos žiniasklaida, apie tai pranešė žinių laidos. Etiopijoje gyvena apie 83 milijonai, taigi lietuvio pasirodymas vienoje iš pokalbių laidų, kurioje dalyvauja žinomi žmonės iš Europos, neliko nepastebėtas.

V. Bukauskas patikina, kad prieš kelis dienas iš šios tolimos šalies grįžusi lietuvių komanda kol kas jaučiasi gerai. „Jeigu kam nors į organizmą pakliuvo bilharzijos sukėlėjų, simptomai dar nepasireiškė – gal dar tęsiasi inkubacinis periodas“, – susirūpinimo neslėpė kelionėse šilto šalto matęs ir savo kelionių archyvą nuotraukomis ir filmuotais vaizdais dar labiau papildęs V. Bukauskas.

Žodis „kava“ kilęs iš Etiopijos

Etiopija – milžiniška šalis. Ji niekada nebuvo kolonizuota, jos niekas nenaudojo savo interesams. Čia išpažįstama religija – krikščionybė, bet gyvena ne katalikai, o koptai. Pasak V. Bukausko, krikščionybė čia įsigalėjo anksčiau nei Europoje. Senoji koptų kultūra, XIII a. šventyklos ir aukščiausi Afrikos žemyne kalnai šią šalį pavertė oaze turistams. Gentys čia gyvena autentiškai – kai kurios pasilikę akmens amžiuje, kai kurios – viduramžiuose. Tačiau, V. Bukausko manymu, tai nėra trūkumas, o greičiau privalumas.

„Jeigu jos galėtų gyventi taip ir toliau, tai būtų jų laimė. Taip tęsiama gyvoji tautos tradicija. Jie neturi rašytinių šaltinių, viską perduoda iš lūpų į lūpas. Jeigu tik nukirs savo šaknis, jų gyvenimas virs vaidinimu. Kaip yra nutikę Amerikos indėnams ir maoriams Naujoje Zelandijoje. Maoriai ten likę tik „prekės ženklu“. 200 metų britai kolonizatoriai juos šaudė, naikino, kol jie neteko gyvybės, išskirtinumo. Paragavę civilizacijos tapo kultūringi - tokie, kaip visi. Etiopai taip pat naudojasi telefonais, pinigais ir ginklais. Ir tai – juos pasiekę civilizacijos ženklai“, – kalbėjo keliautojas.

Priminė, kad Etiopijoje neseniai praūžė pilietinis karas, todėl beveik visi vyrai ginkluoti, beveik visi turi „kalašnikovus“, tiesa, ginklus dažniausiai nešiojasi „dėl grožio“ arba norėdami įrodyti savo vyriškumą, o lietuviams teko prie to tiesiog priprasti. V. Bukauskas juokavo, kad tolimose kelionėse jam labai patogu būti lietuviu. Lietuva maža, ją mažai kas žino, tu niekam nerūpi, ir tai yra papildomas saugumo garantas.

Etiopijos prekinis ženklas – turizmas ir kava. O žodis „kava“ po pasaulį išplito būtent iš Etiopijos, ten yra provincija, kuri vadinasi Kafa. Tiesa, vietiniai kavą vadina „bona“. Beje, garsioji kava „Moka“ pavadinta Etiopijos uosto Raudonosios jūros pakrantėje vardu...

Etiopai, jo pastebėjimu – nerami tauta. Jų pilnos gatvės, pilni keliai, visur aplink žmonės. Etiopai gyvena vargingai. Maistas – labai neįprastas, labai aštrus, reikia prie jos priprasti. Valgo daug jautienos, blynus, rūgščią duoną.

Filmo „Omo slėnio gentys“ autorius V. Bukauskas tikino: „Mane domina gyvoji kultūra, žmonės, jų gyvenimo būdas, ne piramidės, kurios per 5 tūkstančius metų nepasikeitė. Omo slėnyje gyvena unikalios gentys, kurias reikia pamatyti tol, kol jos dar neišnyko.“

 

Iš Etiopijos sugrįžęs keliautojas Vytautas Bukauskas baiminasi susirgti pavojinga liga

Egzotiškoji Etiopija ir jos gyventojai (Andriaus Repšio nuotr.)
+4