Psichologė Irina Ravensy: kodėl vyras išėjo pas jaunesnę?

Pozityvaus gyvenimo mokytoja Irina Ravensy
Pozityvaus gyvenimo mokytoja Irina Ravensy
  © Asmeninis albumas
Snieguolė Dovidavičienė
2013-01-19 18:04

Mieloji Irina, bet visi pasiekimai nedžiugins, moterys nesijaus laimingos, jei neturės, neras gyvenime savo antrosios pusės. Kur ir kaip jos ieškoti?

Nors šia tema parašyta daugybė knygų ir straipsnių, ieškodamos jos moterys vis padaro klaidų. Todėl noriu pasakyti – pirmiausia reikia atrasti save: suprasti, kas tave džiugina, kas tau miela, ir tik tada kalbėti apie antrosios pusės paieškas. Nors dažniausiai būna atvirkščiai – mergina laukia princo, kuris joje pažadins princesę, nes pati pabusti iš miego negali... Aš pati savęs džiuginti nemoku, mylėt savęs nemoku, malonumu jokių sau suteikti nemoku, ir todėl ieškau vyro, kuris sugebės už mane tai padaryti…

O tas vyras – teisėtas ar ne – iš jos laukia to paties ... Jis sako: „Tu esi mano draugė, žmona, tu turi manimi rūpintis.“ Ir tada apie laimingą gyvenimą nebegalime kalbėti. Nes tik ta moteris tinkamai pasirūpins savo vyru, kuri moka pasirūpinti savimi, supranta, kada jai ir jos antrajai pusei yra gerai. Žino, kada jį kalbinti, o kada palikti ramybėje, nes kartais norisi pabūti vienam. Aš žinau, kaip tu jautiesi, nes aš pati jaučiuosi panašiai. Taigi norint suprasti kitą, visų pirma reikia išmokti suprasti save.

Ir to užtenka, kad išvengtume bendravimo, šeimos krizių?

Na, aš turiu savo nuomonę apie krizes, ir aš manau, kad krizė yra toks kraštutinis momentas, kai viskas rodo, kad nuėjome ne tuo keliu. Ir tada reikia įdėti labai daug pastangų norint išbristi iš tos krizės. Todėl siūlau iš karto kurti tokius santykius, kad tų krizių nebūtų. Kalbant apie tai, labiausiai tiktų žodis „prevencija“ – nelaukti krizės ir po to stengtis iš jos išbristi, o gyventi taip, kad tų krizių nebūtų.

Kaip gyventi, kad tų krizių nebūtų?

Mylėti save, rūpintis savimi, džiuginti save, ir viskas.

Taigi viską daryti dėl savęs, ir dėl to kiti pasijus laimingi?

Mes viską ir darom dėl savęs. Bet įvyko painiava ir mums vaikystėje aiškino, kad viską turime daryti dėl kitų, nors pirmiausia turėjome išmokti pasirūpinti savimi, suprasti, ko mums pačioms reikia gyvenime. Kai moteris, nepasirūpinusi savimi, ima rūpintis savo vyru, ji iš jo laukia dėkingumo, įvertinimo, nes esą jam aukojasi: aš tai darau tau, ir tu pastebėk, atkreipk dėmesį, nes po to privalėsi man atiduoti... Viskas būtų puiku, bet labai dažnai besirūpindamos darome paslaugą, kurios antrajai pusei nereikia, ji jos nei priimt, nei įvertint negali.

Vyras galbūt daro kažką panašaus, ir už tai laukia dėkingumo. Ir taip visą gyvenimą abu laukia, bet nė vienas, nė kitas nesijaučia dėkingas. Tai yra saviapgaulė – jeigu aš padarysiu kažką dėl jūsų, jūs būtinai padarysit kažką dėl manęs.

Dalytis sunku, tad gal geriau nereikia?

Dalytis galima, dalytis reikia, dalytis yra gerai, bet dalybų paslaptis ir gerumas yra tai, kad, kaip rašo daugelis religinių knygų, nuoširdžiai, su meile viską atiduotume kitam. Bet su meile ir nuoširdžiai atiduoti galima tik tuo atveju, jeigu pakankamai turime sukaupę sau. Juk tikrai būna tokių dienų, kai esame geros nuotaikos, kažką gero sužinome, pažiūrėjome gerą filmą ir norisi tuo dalytis, norime visiems apie tai papasakoti, nes esame perpildyti. Bet jeigu man pačiai trūksta džiaugsmo, tai kiekvieną kartą, kai reikia dalytis, aš labai keistai jaučiuosi, nes aš dalinuosi ne todėl, kad noriu, o todėl, kad as laukiu dėkingumo.

Kaip išmokti teisingai dalytis, rūpintis ir pagauti laimės paukštę? Tapti burtininke?

Kiekviena moteris gimusi būti burtininke. Nes ką daro burtininkas? Jis moka paversti vienus dalykus kitais, ir aš manau, kad moteris gali paversti vyrą sėkmingu; ji gali mažą leliuką išauginti fantastišku žmogumi, kuris gali pakeisti pasaulį. Ji pati iš mažos mergytės su kasytėmis gali virsti nuostabia moterimi.

Kalbant apie kasdienius dalykus…Virtuvėje ji paprastas bulves, morkas, mėsos gabalą gali paversti nuostabiu patiekalu. Ji iš prigimties yra burtininkė , tiktai nežinodama savo galių labai dažnai jas panaudoja tam, apnuodytų savo gyvenimą. Niekam nėra paslaptis, kad vanduo perduoda informaciją. Tai įsivaizduokite moterį, kuri visą dieną dirbo nemėgstamą darbą, grįžo namo nepatenkinta, pavargusi ir privalo gaminti vakarienę savo šeimai. Taigi nueina ji į virtuvę ir su tokia neapykanta pjausto morkas, bulves irmeta į vandenį… Ar įsivaizduojate, kokią informaciją ji sudeda į tą patiekalą? Tik laiko klausimas, kada jos šeimoj kažkas susirgs skrandžio opa, depresija.

Ką daryti, kad to nenutiktų, visi šeimoje būtų sveiki, jaustųsi gerai?

Vyras gerai jaučiasi tada, kai moteris dėl jo viską daro su meile ir yra dėkinga jam už tai, ką jis padarė. O jis dėl jos gali nuversti kalnus; ne dėl to, kad šita moteris burtininkė ar ne burtininkė. Savo mokymuose moterų kartais klausiu: kada nuoširdžiai džiaugėtės, kai vyras atnešė atlyginima? Salės reakcija visuomet būna vienoda: „Oooo…Ką jis ten atnešė? Gaidžio ašaras.“ Bet jeigu kiekvieną kartą, kai jis kažką padaro, sulaukia moters nepasitenkinimo, tai kodėl jis turėtų stengtis?

Tikrai ne viena karta teko stebėti, kaip vyras atneša žmonai gėlytę, o ji sako: „Tu ką – šitiek pinigų išleidai? At tu pamiršai, kad mums ten ir ten reikia mokėti?“ Jeigu vyras padovanoja jai žiedą su deimantu, ji gali pasakyti, kad deimantai per smulkūs. Kai viena moteriškė apie tai prisipažino, aš jos paklausiau: „Kiek žiedų paskui iš vyro gavai?“ Ji atsakė: „Nė vieno...” Ir tai yra suprantama, nes kodėl jis turi daryti tai, kas ją liūdina?

Juk žmona nėra tiesiog moteris. Tai yra ta moteris, kurią jis myli, su kuria pasirinko būti visą gyvenimą. O kalbant apie tai, ko labiausiai nori vyrai iš moterų, tai jie nori vieno labai paprasto dalyko – kad ta moteris, kuri yra šalia, būtų laiminga ir patenkinta.

Taigi jei moteris nesijaučia, neatrodo laiminga, lai nenustemba, jeigu jos vyras išeis pas kitą, dažniausiai jaunesnę?

Visuomenėje egzistuoja mitas, kad tam tikro amžiaus vyrai, labai dažnai turintys šeimą, išeina pas jaunesnę. Mes turime labai daug paaiškinimų – jaunas kūnas, seksas… Bet viskas yra netiesa. Grįžkime prie santykių vyro ir moters, kuri nemoka vyro pagirti ir džiaugtis juo.

Jūs matėt ne kartą, kaip jie bendrauja prie kitų žmonių: vyras pradeda pasakoti: „Va, aš taip ir taip padariau…“ Atkreipkit dėmesį, ką daro jo moteris. Ji sėdi šalia ir replikuoja: „O jo joj, jisai padarė…” O kai jis ateina ir sako: „Brangioji, aš sugalvojau…”, ji atsako, kad tu geriau patylėk; mes iki šiol mokam skolas už ankstesnį tavo „pagalvojau”. Ji jam išaiškina, kad jo rankos ne iš tos pusės auga ir t.t. Tai skaudu, tai nesąžininga, nes vyro prigimtis – būti didvyriu.

Ir tokiu ji pasijunta bendraudamas su jauna mergaite. Juk matėt – jis net išsižioti nespėjo, o jos akyse jis – jau dievas. Jam to reikia, ir jeigu jo moteris, kuri gyvena su juo, galės jam tai suteikti, jam nereikės jokios jaunos panelės. Juk tiesiog neįmanoma visą gyvenimą gyventi negaunant to, kas tau yra svarbiausia.

Taip paprasta būti laimingam?

Džiaugsmas, laimė yra labai paprasta. Skausmas, nelaimės – labai sudėtinga. Yra labai daug mechanizmų, kaip to pasiekti, bet kiekvienas turi savo receptą, nors laimė yra labai paprastas dalykas.

Vis dėlto daug vyrus popinusių, lepinusių moterų sulaukia dūrio į širdį – sutuoktinis išeina pas kitą. Kaip gyventi toliau, išlikti stipriai?

Jeigu taip nutiko, sulaukėte skaudžios patirties iš aplinkos, užsidėkite šarvus ir galvokite taip: jeigu aš jam nepatinku, reiškia jis neturi skonio. Juk viskas priklauso nuo jūsų požiūrio į save. Ar išdavystė jus palauš, ar tik truputį palies.

Jeigu aš žinau savo vertę, tai žmogus, nusprendęs nebūti su manimi, labai daug prarado. Todėl, kaip jau sakiau, reikia gerbti save, mylėti, žinoti, kad didžiausia pasaulyje vertybė esate jūs. Jeigu kiekvienas žmogus, kiekviena moteris taip galvos, mes negalėsim nei įskaudinti vienas kito, nei patirti blogų emocijų, nes blogis mūsų paprasčiausiai nepalies.