Tėvai reikalauja vegetariškos ir veganiškos mitybos darželiuose ir mokyklose

Vaikas su daržovėmis
Vaikas su daržovėmis
  © 123rf.com

Darželiuose – nė kruopelės cukraus

„Plintant sveiko gyvenimo būdo bangai Lietuvoje, vis daugiau ir daugiau šeimų priima vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą. Taip maitindamiesi patys ir augindami savo atžalas, besidžiaugdami savo ir vaikų gera sveikata, jie pasigenda sveiko maisto darželiuose ir švietimo įstaigose, – rašoma tinklalapyje Peticija.lt publikuotame pareiškime. – Baiminasi, kad ten išleisdami savo vaikus nesugebės išsaugoti sveikų mitybos įpročių“.

Pasirašyti peticiją kviečiantys jos autoriai tikina, kad kai kurie tėvai skundžiasi, kad darželiuose ir mokyklose vaikams trūksta arba visiškai nėra šviežių vaisių, daržovių, šviežiai spaustų sulčių, riešutų, sėklų, sveikų šaltai spaustų aliejų. Nepakanka įvairovės ne tik vegetarams, veganams, bet ir apskritai sveikai besimaitinantiems vaikams. Pasak jų, valstybė turėtų būti atsakinga ir už cukraus draudimą darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, kurias lanko vaikai, o produktus su saldikliais pakeisti vaisiais, šviežiomis sultimis, medumi.

Prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija parengė raštą, kuriame aiškino, jog vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, neaprūpina organizmo reikiamomis maisto medžiagomis – vaikų mitybai jis netinkamas. Tačiau dabar sveikos ir vegetariškos mitybos šalininkai deda viltis į naująjį Sveikatos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, kaip reikiant susirūpinusį gyventojų sveikatinimu – tikimasi, kad jis prisidės ir prie vaikų meniu darželiuose ir mokyklose gerinimo.

Kova – ne prieš mėsą, o prieš nesveiką mitybą

„Mes savo darželyje jau dvejus metus valgome kitaip, nei kiti, turime sezoninius valgiaraščius. Remiamės naujausiais tyrimais, kurie rekomenduoja mėsą valgyti tik du kartus per savaitę, ruošiame vegetariškus valgius. Daugėja vaikų, kurie yra vegetarai“, – pastebėjo pirmojo privataus ir pirmas ekologinio vaikų darželio Lietuvoje „Augueco Dūzginėlis“ direktorė Ingrida Lauciuvienė.

Valstybinius darželius lankančių vaikų tėvams, pasak „Dūzginėlio“ vadovės, dažnai tenka spręsti ne namuose valgančių vaikų sveikos mitybos dilemas. Tai nėra paprasta – sudaryti tinkamus valgiaraščius reikalauja ir laiko, ir pinigų. „Pati juos sudarinėju, moku dietologams, sėdžiu apsikrovusi literatūra. Vegetariškas valgiaraštis nėra tik bulvės, morkos ir burokai.

Iš to, ką duodame vaikams darželiuose, mokyklose, auginame kartą, kuri turės įvairių priklausomybių, ligų – pavyzdžiui, gausus cukraus vartojimas paskatina priklausomybę nuo alkoholio.

Nemanau, kad vegetariškos mitybos vaikams poreikis yra blogis, kad reikia jų tėvus priduoti Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Mitas, kad be raudonos mėsos negauname reikalingų mikroelementų – jei versime tėvus rinktis mėsą, nežinia, ar tai nebus didesnė blogybė, nes kas garantuos, kad jie gaus tikrai sveiką mėsą? Kad joje nebus antibiotikų, hormonų? Sakote, reikia rinktis ūkininkų produkciją? Ūkininkus reikia su žiburiu surasti, jie nepriaugins mėsos mums visiems. Šiuo metu ugdymo įstaigose bandoma didinti daržovių ir vaisių racioną, bet yra kita medalio pusė – kaip gauti sveikų, chemiškai neapdorotų produktų?“ – ne vien vegetarams svarbias problemas įvardijo I. Lauciuvienė.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikų lėkštėse neturėtų atsidurti subproduktų, saldainių, konditerijos gaminių su kremu ir šokoladu, puodeliuose – nealkoholinių gėrimų su maisto priedais – dažikliais, konservantais, saldikliais, sultinių koncentratų, gazuotų gėrimų. Vaikams negalima ir genetiškai modifikuoto maisto, daug riebalų, cukraus turinčių patiekalų. Ministerija taip pat turi specialų maitinimo organizavimo vaikų įstaigose tvarkos aprašą, kuriame maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų. Draudžiama maitinimo paslaugų sutartis sudaryti su įmonėmis, įtrauktomis į „Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“.

„Vegetariška mityba daug kur suprantama taip: nuimi mėsą, lieka bulvės ir garnyras. Iš tiesų vegetariško maisto įvairovė didžiulė, vien kruopų kiek rūšių. Mes surandame ir konsultuojančius dietologus, ir ūkininkus, kurie tiekia sveikus produktus – aišku, būtų paprasčiau, jei Sveikatos apsaugos ministerija būtų sudariusi sveikos mitybos vaikams valgiaraščių“, – sakė ekologinio darželio savininkė, kaip netinkamos mitybos pavyzdį pateikianti vis anksčiau bręstančius, antsvorio turinčius vaikus.

Sveikatos apsaugos ministerija vegetarišką vaikų mitybą vertina skeptiškai

Gaminant valgį darželinukams ir mokyklinukams, vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta tvarka, kuri neįpareigoja patiekaluose naudoti kuo mažiau druskos ir cukraus. Šiemet planuojama rengti šio teisės akto pakeitimą ir nustatyti kokybės kriterijus vaikų maitinimui tinkamiems maisto produktams, tačiau uždrausti cukraus nesiruošiama.

Ministerijos nuomonė apie mėsos poreikį vaikų organizmams taip pat palanki. „Normaliam vaiko augimui ir vystymuisi mityba turi būti visavertė. Vakai turi vartoti kuo įvairesnį augalinį ir gyvulinį maistą. Šiuo metu nei atlikti moksliniai tyrimai, nei galiojantys teisės aktai bei tarptautiniai strateginiai sveikatos stiprinimo dokumentai neįteisina vegetariško maitinimo kaip visaverčio, nes atsisakant mėsos, žuvies ir jų produktų vaikams gali trūkti gyvūninės kilmės baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko ir kitų labai svarbių ir būtinų vaiko organizmui medžiagų“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė.

Paprastai vegetarai, kaip pastebėjo specialistė, baltymų stygių siekia kompensuoti valgydami sojos produktus, tačiau naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad sojų produktai – baltymų izoliatai ir koncentratai – slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario, cinko įsisavinimą, dar labiau padidindami maistinių medžiagų trūkumą.

Daržovės ir vaisiai vaikų valgiaraščiuose turėtų užimti kuo garbingesnę vietą, bet netapti vieninteliu valgiu. „Nei Lietuvos, nei kiti pasaulio pediatrai vaikams nerekomenduoja vegetariškos ar veganiškos mitybos. Vaikų organizmas auga, bręsta, formuojasi smegenys, todėl yra būtina vartoti gyvūninės kilmės maisto produktus nors nedideliais kiekiais.

Suaugęs žmogus gali valgyti kitaip, nes ja nereikia augti, jo lytiniai organai subrendę, mažesnis fizinis aktyvumas. Tačiau vis tiek išlieka tikimybė, kad organizmui ims trūkti tam tikrų, tik gyvūninės kilmės produktuose esančių, medžiagų. Todėl tėveliai vaikų ir suaugusiųjų organizmo poreikių neturėtų lyginti“, – įspėjo I. Gudanavičienė.

Produktai – iš vietinių ūkių

Švietimu apie mitybą susirūpinęs sveikatos ministras vienoje konferencijoje svarstė, kad abiturientams kartu su brandos atestatu galėtų būti išduodamas ir sveikatos pasas. Tokiai idėjai pritarianti I. Lauciuvienė pastebėjo, kad būtina daugiau dėmesio skirti didiesiems sveiko raciono priešams: pavyzdžiui, trims „baltoms mirtims“ – baltam cukrui, miltams ir druskai, teikiantiems tik tuščias kalorijas.

Kitas svarbus dalykas – nuo centralizuoto maisto tiekimo būtų naudinga grįžti prie ugdymo įstaigose gaminamo maisto. „Idealu, kad tose įstaigose būtų virėjas ar virėja, vaikai jį matytų, pasitikėtų, kad jis ar ji stebėtų, kokį maistą vaikai mėgsta. Juk restoranuose ar kavinėse maisto kokybė irgi priklauso nuo virėjo, natūralu, kad, atidžiai rinkdamiesi, kur valgyti patiems, suaugusieji turėtų galimybę rinktis ir tinkamą vaikų racioną“, – įsitikinusi I. Lauciuvienė, kurios nuomone, derėtų skatinti vietinių ūkių produkcijos vartojimą, užmegzti su jais glaudžius ryšius.