Žolininkė Mikoliūnienė prieš romantišką naktį siūlo paragauti „meilės arbatos“

Žolinininkė Z. Mikoliūnienė savo sodyboje Molėtų rajone
Žolinininkė Z. Mikoliūnienė savo sodyboje Molėtų rajone
  © Asmeninis albumas
Snieguolė Dovidavičienė
2012-11-24 12:01

Anyžinis lofantas – afrodiziakas

Ruošiantis pasimatymui ar romantiškai nakčiai žinoma žolininkė Zita Mikoliūnienė siūlo paskanauti jos sukurtos „meilės arbatos”, kurią moteris pavadino „Vakaras dviese” su anyžiniu lofantu: „Tai – raminanti, atpalaiduojanti, nuotaiką gerinanti arbata. Beje, anyžius ir jo kvapas Rytų šalyse nuo seno laikomas afrodiziaku.“

Romantiškai nusiteikusiems vyrams šaltais žiemos vakarais Z. Mikoliūnienė pataria paragauti arbatos „Adomas”. Jos sudėtyje esanti citrininė katžolė ir dirvinis asiūklis gerina potenciją, padeda prostatos profilaktikai, didina energijos antplūdį. Moterims šiam vakarui tiktų arbata „Nuoširdus bendravimas”. Pastarajam ypatingų savybių suteikia miškinis viržis: „Miškinis viržis turi tokią savybę, kuri smarkiai atpalaiduoja. Taigi jei moteris nori su vyru nuoširdžiai pasikalbėti ar net jo paslaptis sužinoti, turi jį pagirdyti viržių arbata. Truputėlį viržio arbatos duok, vyras atsipalaiduos ir galėsi su juo daryti , ką panorėjusi.“

Poras, susiruošusias linksmintis ir šokti vakarėlyje, žolininkė ragina paskanauti arbatos „Vėjas”. „Tuomet visą naktį šėlsite kaip vėjas,“ – šypsodamasi patikino. Moterims žolininkė siūlo ne tik atpalaiduojančių, bet ir gydančių arbatų. Jaunos moterys dažnai skundžiasi skausmais per mėnesines. Atėjus menopauzės laikotarpiui, kai moterims kyla sveikatos problemų, prasideda karščio priepuoliai, labai padeda arbata „Ieva” – su moteriškomis žolelėmis: raskila, nasturtų žiedais, vaisiniu čiobreliu, aviečių lapais.

Vietoj atvežtinių – lietuviškų žolelių arbatos

Visas šiose arbatose sančias žoleles Z. Mikoliūnienė vadina lietuviškų pievų ir miškų „aukso fondu“ ir ragina gerti vietoj atvežtinių arbatų iš Indijos ar Kinijos. Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas augalas, kiekviena žolelė turi savo energetiką, kurią susmulkintas aparatais augalas praranda. Todėl išdžiovinusi savo žolelių nesmulkina, o krauna į dėžes ir iš Molėtų rajone esančios sodybos vežasi į Vilnių – kiekvieną šakelę ar lapelį saugodama kaip savo akį. Tausojamas augalas išsaugo daugiau gydomųjų savybių, o paruoštas vartojimui atskleidžia visą savo natūralų grožį.

„Man atrodo, kad nuskinta ir nesugadinta, nesudraskyta žolelė išsaugo savo energetiką. Net išdžiūvusi ji išlaiko savo formą, vaizdą. Visada žinai, ką įdėjai į ąsotėlį ar stiklinę. Beje, labai daug žmonių nežino, kaip kuri vaistažolė atrodo, o šitaip išdžiovinta ir nesusmulkinta labai gražiai atrodo, visada į ją žiūrėdamas gali pasakyti: „Va, įdėjau pipirmetę, medetką, jonažolę…”

Artėja didžiosios metų šventės. Žolininkė Z. Mikoliūnienė šiam šaltam, bet džiugiam metų laikui siūlo paskanauti kalėdinių arbatų „Kalėdų pasaka”, „Kalėdų rytas”, „Šv. Kalėdoms”. Jos skirtos visiems, susėdusiems prie šventinio stalo. Ir suaugusiems, ir vaikams. Jų sudėtyje esanti citrininė katžolė gerina nuotaiką, vyšnių iur aviečių lapeliai veikia šildančiai. Geltonasis barkūnas ramina, turi antiseptinį poveikį, gerina virškinimą, valo glaives. Gauromedis, jazmino ir erškėtrožių žiedai, bijūnų žiedlapiai tonizuoja, turi antitoksinį poveikį; todėl labai tinka vartoti pošventiniu laikotarpiu.

Močiutės žiniuonės neprimena

Z. Mikoliūnienė prasitaria, kad žoleles komponuoja apie jas pasiskaičiusi protingose knygose – kad tik niekam nepakenktų. Įsigeidusius jos arbatų dažnai įspėja, kad prieš gerdami pasidomėtų savo sveikata – juk kai kurios žolelės gali alergizuoti, netikti arba nepatikti. Naują mišinį išbando pati, degustuoja su visa šeimyna. Jeigu nepatinka – sudėtį koreguoja. Nuolat kuria naujus mišinius, kuriems suteikia egzotiškus, romantiškus pavadinimus „Ramybė”, “Retro”, „Jaunystė“, „Lengvas kvėpavimas”...

Moters palaikymo komanda – jos šeima. Vyras Kęstutis užsiima ūkine veikla, dėžučių etikečių dizainą sukūrė žentas; prireikus žoleles ir jų pakuotes, dėžutes, maišelius fotografuoja iš Amerikos grįžusi Zitos dukra, tapusi nuoširdžia mamos pagalbininke, iš žolelių ekstraktų kurianti priemones kūno priežiūrai. Sūnus sukūrė internetinį puslapį, o marti sugalvojo jam pavadinimą „Gamtos galia”, kuris sėkmingai prigijo.

Nors Z. Mikoliūnienė neprimena močiutės balta skarele arba tradicinės žiniuonės, siūlančios paslaptingų žolelių, žmonės ja tiki: „Kartais pagalvoju, kad jiems nebūtinai reikia vadinamo kaimietiško stiliaus, dvasingumo. Žmonėms paprasčiausiai patinka, kai jie sutinka bendamintį, labai panašų į save. Bet aš galiu būti dvejopa. Galiu būti tikra miestietė, nes labai mėgstu po parduotuves pasivaikščioti, drabužėlį naują nusipirkti. Bet galiu nuvažiuoti į kaimą, apsimauti megztinį, drobines kelnes, šlepkutes ir tapti kaimiete, ir lėkti per pievas skindama augalus. Ir tada man nesvarbu mano išvaizda; nebijau aš nei erkių, nepergyvenu, kad mašalėliai mane sukandžios. Manau, kad miesto žmogus turi teisę viską mesti ir pasinerti į gamtą. Nebūtinai jis turi būti žinuonis. Tiesiog iš kaimo atvežti savo išaugintų žolelių ir pasiūlyti miestiečiams paskanauti kvapnios lietuviškos arbatos.“

 

Žolininkė Mikoliūnienė prieš romantišką naktį siūlo paragauti „meilės arbatos“

Žolinininkė Z. Mikoliūnienė savo sodyboje Molėtų rajone
+4