Dvylikametis: aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, motina geria, vis gimdo, aš turiu rūpintis penkiais vaikais

Konferencija „Psichikos liga – iššukis artimiesiems?!“
Konferencija „Psichikos liga – iššukis artimiesiems?!“
  © Eimantas Genys

Viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – psichikos ligomis sergančių žmonių vaikai. Tėvų susirgimai juos skatina atsisakyti asmeninės veiklos, pomėgių ar net mokyklos, išgyventi emocinę įtampą ir baimę. Pernai Lietuvoje dėl psichikos ligų, įskaitant įvairias priklausomybes, pas gydytojus lankėsi daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Kiek artimųjų taip pat prireikė psichologų pagalbos ir paramos – nėra žinoma.

Situacija sergančiųjų šeimose – įtempta

reklama

Užsitęsusi ekonominė krizė ir depresijų paplitimas, stigmatizuojami psichikos sutrikimų turintys asmenys Lietuvoje, pasak specialistų, tiek juos, tiek jų artimuosius stumia į užribį. Psichikos sveikata pasaulyje tampa tarpdisciplinine sritimi, į kurią reikia įtraukti tiek teisines, tiek medicinos, psichologijos ar švietimo pajėgas.

„Kol kas su visuomene mažai kalbame apie psichikos sveikatą ir šeimas, kurias aplanko ši nelaimė. Lietuvoje ir visame pasaulyje visuomenė netolerantiškai žiūri į žmones, kurie turi psichikos sutrikimų. Jų šeimos praeina daug etapų – nuo pirmojo išsigandimo, neigimo iki visiško sutrikimo. Tie, kas dirbame su šiomis šeimomis, matome, kad jų situacija labai įtempta ir mes, specialistai, pripažįstame, kad dar per mažai dėmesio skiriame pacientų artimiesiems. Dažnai dėl to jie padaro taktinių klaidų“, – sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.

Ji pasakojo, kad esama dviejų problemos pusių: vieni išgyvenimai patiriami, kai psichikos liga serga vaikas, kitokie – kai ji užklumpa tėvus, kurių vaikams sunku suprasti, kas vyksta su jiems brangiais žmonėmis. Iš suomių kalbos išverstą knygelę su patarimais, kaip tėvų psichikos sutrikimus išgyventi vaikams, parengę žmonės įsitikinę, jog tai nebus išsigelbėjimo receptas, tačiau taps savotišku kelio ženklu, kur ieškoti pagalbos.

Viena sunkiausių psichikos sutrikimų turinčių tėvų vaikams tenkančių užduočių – tapti tarsi mažaisiais suaugusiais, gebančiais pasirūpinti vyresniaisiais, kai to prireikia.

„Knygelė skirta ne tik vaikams, bet ir specialistams pagerinti tarpininkavimą tarp vaikų ir tėvų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tokius vaikus aplanko mintys, kad sergantis artimas žmogus jų nebemyli, kad jie yra kalti dėl ligos, o tėvai dažnai galvoja esantys prasti gimdytojai“, – sakė Valstybinio Psichikos sveikatos centro darbuotoja, dr. Jelena Stanislovienė, pripažinusi, kad Suomijoje jau senokai išleistos panašios knygelės tėvams ir vaikams, paprastai aiškinančios, kas yra psichikos liga, kas nutinka, kai suaugusįjį prireikia vežti į ligoninę, kas yra psichoterapija ir panašūs dalykai.

Knygelėje psichikos ligos paūmėjimai lyginami su košmaru, kurį išgyvena žmogus – tuomet aplinkiniai elgsis tinkamai, jei sutrukdys jam pakenkti sau ar kitiems.

„Knygelės autorė pastebėjo, kad vaikai labai prisiriša prie sergančių tėvų ir prisiima namų ruošos darbus. Ji aiškina, kur galima sulaukti pagalbos, be to, sako, kada galima tėvų neklausyti ir kreiptis pagalbos – pavyzdžiui, tada, kai jie kalba apie norą nebegyventi“, – pasakojo J. Stanislovienė, pridūrusi, kad šiuos patarimus gaus ir vaikų jaunimo linijos, kad galėtų pagelbėti skambinantiems panašioje situacijoje atsidūrusiems vaikams ir paaugliams.

Per anksti suaugę serga depresijomis

Kasdien su vaikais, kurių tėvai patiria vieną ar kitą psichikos ligą, bendraujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos docentas, dr. Darius Leskauskas pasakojo, kad nepilnamečiams nėra lengva ištverti užgriuvusius išbandymus.

„Štai kad ir vakar, dvylikos metų berniukas man pasakė: „Aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, motina geria, vis gimdo, aš turiu rūpintis penkiais vaikais“. Todėl tokie patarimai gali padėti vaikams, kurie nebenori gyventi ir nebemato kitos išeities, kaip savižudybę.

Vaikai dažnai ne tik prisiima kaltę sau, kad mama su jais nebešneka, tėvas pyksta, jiems atsiranda baimė, kad su jais vyksta tas pats, kas su tėvais. Jie bijo ir patys susirgti psichikos liga, neturi su kuo apie tai pasikalbėti“, – sakė psichiatras.

Tėvų psichikos sutrikimai atsiliepia ir vaikų psichologinei raidai – jiems didesnė rizika taip pat susirgti psichikos ligomis, patirti nerimą, baimę ar depresiją. Jiems tenka perimti tėvų funkcijas, ir nors tai nebūtinai veda į išsekimą ir depresiją, gali atsiliepti asmenybės formavimui, siekti savo tikslų, o ne visiškai atsiduoti rūpesčiui artimaisiais. Psichiatras sakė, kad tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 9 proc. paauglių merginų serga depresija – beveik tiek pat, kiek ir suaugusių moterų. Paauglių vaikinų depresinių susirgimų – beveik keturis kartus mažiau.

Psichikos sutrikimų turinčiais artimaisiais besirūpinantis vaikas gali jaustis per anksti suaugęs, viduje verdančios emocijos gali išsekinti. Kartais jiems sunku pasirinkti, kuo tikėti: sergančia mama ar tėvu, ar specialistais, kurie sunkesnės būklės suaugusįjį gali be jo sutikimo išvežti į gydymo įstaigą. To išvengti gali padėti tinkama prevencija.

„Pats vaikas neateis į Psichikos sveikatos centrą neateis ir nepaprašys pagalbos, bet telefonu pradėti kalbėti jam lengviau. Kartais to ir pakanka. Galų gale, jei pas mane ateina pacientas, aš visada žinau apie jo šeimą. Nieko blogo paprašyti, kad jis kitą kartą ateitų su šeimos nariu“, – sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė, pridūrusi, kad skaudus klausimas – ne tik psichikos ligomis sergančių pacientų, bet ir jų artimųjų gerovė..

Ji prisiminė dažnai linksniuojamą „Eurobarometro“ tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog Lietuva – viena iš mažiausiai laiko pokalbiams su vaikais skiriančių šalių. Kitas dalykas – tiek sutrikimai, tiek vaikų jausmai, tiek savivaldybėse dirbančių socialinių darbuotojų pasirengimo dirbti su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis ir jų artimaisiais lygis skiriasi.

Dvylikametis: aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, motina geria, vis gimdo, aš turiu rūpintis penkiais vaikais

Konferencija „Psichikos liga – iššukis artimiesiems?!“
+7