Į pensiją nesulaukęs pensinio amžiaus išeina kas penktas senatvės pensijos gavėjas

Pensininkas
Pensininkas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
ELTA
2012-11-09 12:40

Šio amžiaus senatvės pensiją gaunantys vyrai kiek dažniau nei moterys nurodė išėję į pensiją nesulaukę pensinio amžiaus - atitinkamai 22,6 ir 21,1 proc.

57,6 proc. 50-69 metų amžiaus moterų nurodė, kad pirmą kartą senatvės pensiją gavo būdamos 60 metų, daugiau nei pusė (53,9 proc.) šio amžiaus vyrų - 62 metų.

Tyrimas parodė, kad beveik kas penktas (18,3 proc.) 50-59 metų amžiaus ir devyni iš dešimties (89,4 proc.) 60-69 metų amžiaus šalies gyventojų gavo bent vienos rūšies pensiją. Iš ją gaunančių 50-69 metų amžiaus gyventojų 85,9 procento nurodė gaunantys vienos rūšies pensiją, 13,6 proc.- dviejų, 0,5 proc. - trijų ir daugiau rūšių.

Su senatve susijusią pensiją gavo 76,8 proc. 50-69 metų amžiaus pensijų gavėjų, arba kas trečias (37 proc.) šio amžiaus gyventojas.

Kone trečdalis (31,2 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojų, gaunančių senatvės pensiją ar turinčių teisę į ją, teigė, kad gaudami senatvės pensiją toliau tęs darbinę veiklą ar ieškos darbo, iš jų net 84,6 proc. - dėl finansinių priežasčių.

Beveik ketvirtadalis (23,8 proc.) 50-59 metų amžiaus ir daugiau nei pusė (56,1 proc.) 60-69 metų amžiaus gyventojų nurodė, kad nutrauks darbinę veiklą iš karto gavę senatvės pensiją ar prieš ją gaudami.

Tyrimo vertinimais, dirbo kas penktas (20,4 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojas, gaunantis senatvės pensiją, iš jų - 21,4 proc. vyrų, 19,9 proc. moterų. 85,7 proc. 50-69 metų amžiaus dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių gyventojų buvo samdomieji darbuotojai, 12,2 proc. - savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantys asmenys.

Aštuoni iš dešimties (78,3 proc.) tiriamo amžiaus užimtų gyventojų, gaunančių senatvės pensiją, dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką - 76,2 proc. 50-69 metų amžiaus vyrų ir 79,5 proc. moterų.

Daugiau nei pusė (51,5 proc.) dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių 50-69 metų amžiaus asmenų pagrindine darbinės veiklos tęsimo priežastimi nurodė norą gauti pakankamas pajamas sau ir (ar) namų ūkiui išlaikyti, 11,8 proc. - norą padidinti pensiją, beveik dešimtadalis (9,4 proc.) - nefinansines priežastis.

Vyrai dažniau nei moterys pagrindine darbinės veiklos tęsimo priežastimi nurodė nefinansines priežastis - atitinkamai 11,7 ir 8,1 proc.

Septyni iš dešimties (69 proc.) 50-69 metų amžiaus užimtų senatvės pensiją gaunančių asmenų nurodė, kad darbinę veiklą ketina nutraukti po metų, bet ne vėliau, kaip per 3 metus ar po 3 metų, bet ne vėliau, kaip per 5 metus, 15,1 proc. - po 5 metų, bet ne vėliau kaip per 10 metų, 11,2 proc. - per metus. Nutraukti darbinę veiklą po 10 metų ir vėliau ketino tik 4,7 proc. minėto amžiaus dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių gyventojų.

Tyrimo duomenimis, aštuoni iš dešimties (78,8 proc.) 50-69 metų amžiaus gyventojų, gaunančių senatvės pensiją, buvo ekonomiškai neaktyvūs. Iš senatvės pensiją gaunančių šio amžiaus vyrų nedirbo ir darbo neieškojo 77,6 proc., moterų - 79,4 proc.

66,6 proc. senatvės pensiją gaunančių ir nedirbančių 50-69 metų amžiaus gyventojų pagrindine išėjimo į pensiją priežastimi nurodė sulauktą senatvės pensijos amžių ar teisę gauti pensiją, kas šeštas (16,7 proc.) - sveikatos problemas ar neįgalumą, kas dešimtas (9,6 proc.) - kad neteko darbo ar negalėjo jo rasti.

Perėjimo nuo darbinės veiklos prie pensijos statistinį tyrimą statistikos departamentas atliko2012 m. antrąjį ketvirtį. Taikant imčių metodą, apklausta 4,7 tūkst., arba 0,6 procento, 50-69 metų amžiaus gyventojų, rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams.

Tyrimas 2012 m. buvo atliekamas visose ES šalyse pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką, todėl jo rezultatai palyginami tarp šalių narių.