Susikompromitavęs Ulevičius neatsistatydina ir įvardija VRK narių ryšius su Darbo partija

Liutauras Ulevičius
Liutauras Ulevičius
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
reklama

„Aš sutinku, kad tai yra ribinė situacija. Galima kelti klausimą, ar verta tai daryti, ar ne, – kalbėdamas su Alfa.lt apie etinius Darbo partijos vicepirmininko gluminimo aspektus, sakė L. Ulevičius. – Bet situacija, kurioje aš buvau, kai vyksta akivaizdūs daugybiniai pažeidimai, o dauguma komisijos viską blokuoja, kai pasiūlai ką nors keisti, tai arba užmerki akis ir nieko nedarai, arba bandai kažką daryti. Kai kurios priemonės pasiteisino, išsirutuliojo tvarkingai, šita – sutinku, gali būti įvairiai vertinama“.

Politikui Vytautui Gapšiui socialiniame tinkle parašęs žinutę, kurioje užsiminė norintis paveikti Aplinkos ministerijos valdininkus, Vyriausios rinkimų komisijos narys juokavo, kad tuomet bent jau būtų kreipęsis į „tvarkiečius“, kurių partijai ir atiteko šios institucijos portfelis.

„Jeigu norėčiau ką nors korumpuoto padaryti, aš tikrai nerašyčiau „Facebooke“. Kitas sprendimas – nusiųsti V. Gapšiui trumpąją žinutę: „Na, kaip tu galvoji, duosit man šimtą „štukų“, ar neduosit?“ – ironizavo L. Ulevičius, pridūręs, kad jo asmeninių interesų nebuvimą galima buvo nesunkiai įrodyti. – Ar jau nėra kitų būdų, kaip papirkinėti? Tik per „Facebooką“? Su V. Gapšiu dieną prieš tai buvau susitikęs „gyvai“ – galėjau aptarti kokius tik nori reikalus, jie ten man ir viskio, ir viso kito siūlė, tik aš už vairo buvau, negėriau“.

Viešųjų ryšių specialistas neslėpė, kad savo tikslą pasiekė: visuomenė kuriam laikui pamiršo skambius politikų pareiškimus apie minimalios algos didinimą ir pradėjo stebėti, kas ir kodėl glumina, arba „trolina“, Darbo partijos vicepirmininką. Galų gale, antrajame rinkimų ture ši partija gavo mažiau balsų.

Vis dėlto provokuoti siekiant parodyti partijų nešvarius ėjimus rinkimų komisijos kolegoms L. Ulevičius nesiūlytų – paliktų tai pilietiškai aktyviems rinkėjams. „Provokuoti nesiūlyčiau, nes kai kuriais atvejais galima susidurti su teisine atsakomybe, tačiau juokauti ir šmaikščiai bandyti juos paveikti, remiantis JAV vykstančių politinių kampanijų pavyzdžiais, – tai yra smagu, įneša papildomo žavesio visai politinei kampanijai. Kuo daugiau politinio aktyvumo, tuo geresnis rezultatas“, – tikino jis.

VRK valdo sutapimai?

„Vyriausioji rinkimų komisija neužtikrino demokratinių rinkimų, už tai atsakingi esame visi, ne pavieniai asmenys“, – susirinkusiems žurnalistams pareiškė L. Ulevičius, manantis, kad verta kreiptis į Seimo pirmininkę su prašymu svarstyti pasitikėjimo juo kaip VRK nariu klausimą.

Komisijos narys įvardijo, kad VRK Papirkimų darbo grupė nesugebėjo surinkti medžiagos ir priimti sprendimo dėl Darbo partijos agitacijos pažeidimų. Pirmininkas ir pora narių be esminių pastabų atmetė išvadą dėl šiurkštaus Rinkimų įstatymo pažeidimų. „Tyrimai arba nebuvo vykdomi, arba vykdyti atmestinai“, – tikino L. Ulevičius.

Jo nuomone, svarbūs ir iki rinkimų daryti pažeidimai, į kuriuos VRK nereagavo, ir per juos įvykę pažeidimai, į kuriuos taip pat reaguota vangiai. Pavyzdžiui, per pirmąjį rinkimų turą įvykdytus pažeidimus tyrė tik pora komisijos narių iš 15. „Aš kelčiau klausimą, ar tai sutapimas, kad VRK komisijos nariai turi įvairių interesų“, – sakė komisijos narys, kritikavęs tai, kad trys iš kolegų – praktikuojantys advokatai, įvardijęs abejonių keliančius narius – Julių Jasaitį ir Laurą Matjošaitytę.

Pernelyg daug komisijos narių turi sąsajų su Darbo partija – tokias įžvalgas pateikė L. Ulevičius, manantis, kad jie ir darė įtaką esminiams sprendimams su šia partija susijusiems sprendimams VRK viduje. Iš esmės tokią įtaką darė, anot L. Ulevičiaus, šešių asmenų grupė. „Jei mes analizuosime jų pasisakymus komisijos posėdžių metu – sutapimų pernelyg daug. Manau, kad VRK valdo sutapimai, ar jie tarpusavyje susiję, spręsti palieku visuomenei“, – teigė L. Ulevičius, siūlęs mažinti galimybes partijoms deleguoti VRK narius, prieš tampant nariais, deklaruoti savo veiksmų programą.

L. Ulevičiaus nuomone, svarbu uždrausti advokatams užimti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių vietas, įvesti dalinę kalendorinę rotaciją ir daugiausia dviejų kadencijų iš eilės ribą.

Akivaizdžia problema jis laiko ginčus dėl vienokių ar kitokių įstatymų interpretavimo – esą jie trukdydavo dirbti, taip pat – apygardų ir apylinkių kompetencijos problemas, kai jose dirbantys žmonės nuolat keičiasi. Būtina uždrausti, kad jose dirbtų savivaldybės deleguoti asmenys, dažnai tampantys administracijos pareigūnų įrankiais.

Dabar VRK pareigūnas savo kolegas įvardijo kaip „Darbo partijos simpatikus“ ir „neutralius“.

VRK NARYS MANO, KAD SEIMO RINKIMŲ REZULTATAI TURI BŪTI PRIPAŽINTI NEGALIOJANČIAIS

„Trolinimas“ – būdas mažinti papirkimų įtaką rezultatams

Nors ketinimo atsistatydinti L. Ulevičius neįvykdė, tačiau pristatė „trolinimo“ – socialiniuose tinkluose plačiai paplitusio gluminimo, skirto netikėtu teiginiu, netradiciniu poelgiu tikrinti objekto reakcijas, dažnai siekiant jį išvesti iš pusiausvyros ir taip pasismaginti, rezultatus. Pasak rinkimų komisijos nario, pasiteisino prielaida, kad „trolinimas“ susilauks daug visuomenės dėmesio, nes rimtas teiginys pateiktas emocinga pokšto forma. Tikslas – mažinti papirkimų įtaką rinkimų rezultatams, pasiektas, nes, kaip pasakojo VRK narys, antrojo rinkimų turo metu masinių papirkinėjimų pasitaikė mažiau.

Spalio pabaigoje, kalbėdamas su Alfa.lt, valstybės pareigūnas ir viešųjų ryšių specialistas traukė per dantį politikus dėl to, kad šie nesupranta „trolinimo“ esmės. Jis pasakojo norėjęs pažiūrėti, ar parlamentaras užkibs ant jo kabliuko.

„Politikas V. Gapšys visiškai „užsitrolino“ – tokios nuomonės, laikėsi Vyriausiosios rinkimų, savo laišką Darbo partijos nariui su dviprasmišku klausimu vadinęs pilietiška provokacija.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje aptiko L. Ulevičiaus įrašą, kuriame jis esą užsiminė norintis, kad politikas paveiktų Aplinkos ministerijos valdininkus. Politikas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtų VRK nario L. Ulevičiaus veiksmų. Anot parlamentaro, L. Ulevičius provokavo jį vykdyti neteisėtą veiklą darant įtaką aplinkos ministrui.

Prieš viešai paaiškindamas „trolinimo“ priežastis ir įvardydamas rinkimų komisijos silpnybes, L. Ulevičius išplatino viešą pareiškimą. „Mano vienintelė sutartis su Aplinkos ministerija pasirašyta 2010-06-09, realus finansavimo „likutis“ sudaro apie 3–4 tūkst. litų. Ši sutartis negali būti pratęsta ar padidinta. Aplinkos ministerijos sprendimas sutartį nutraukti po „Facebook“ žinutės paviešinimo – savaime suprantamas. Kitų galiojančių sutarčių neturiu, vykstančiuose konkursuose nedalyvauju“, – savo sąsajas su ministerija paaiškino komisijos narys.

Liks „opozicijoje“

L. Ulevičius pasakojo nagrinėjęs alternatyvas – pavyzdžiui, atvirą konfliktą su Viktoru Uspaskichu. Tačiau šis esą nebūtų pakenkęs jo kaip politiko reputacijai, tik pridėtų žinomumo. Todėl viešųjų ryšių specialistas nusprendė sukelti šurmulį, pasirinkdamas ne Darbo partijos lyderį, o vicepirmininką V. Gapšį.

Panaudojęs „concern troll“ („susirūpinusio trolio“) taktiką, pareigūnas sakė siekęs ginti visuomenės ir valstybė interesus. Toks politikų ir institucijų gluminimas paplitęs socialinius tinklus įvaldžiusiose visuomenėse.

„Buvo tikslas pasinaudoti Darbo partijai suprantamu argumentu, galimu asmeniniu interesu, kai būčiau priimtas į „savų“ tarpą, kur būtų lengviau gauti informaciją ir įsitikinti, ar tie sutapimai, abejonės yra pagrįsti“.

„Trolis“ sakė pervertinęs žiniasklaidos sugebėjimą faktais tikrinti sukčiavimu kaltinamų asmenų skleidžiamas žinias, supras jo motyvus, nežinojo, kad susilauks tokio neigiamo viešosios informacijos poveikio artimiesiems. Tačiau balsų rinkimu įtartos partijos antrajame rinkimų ture gavo tik apie trečdalį galimų mandatų.

Vis dėlto L. Ulevičius pripažino, kad pasielgtų taip pat, tik imtųsi papildomų priemonių.

„Geriausias sprendimas būtų visai komisijai „in corpore“ atsistatydinti“, – apie situaciją, pripažindamas, kad institucija nebuvo pasirengusi rinkimams iš esmės, kalbėjo komisijos narys.

Komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską jis įvardijo situacijos „auka“, o pats žadėjo, jei Seimas palaimins, likti komisijoje ir dirbti „opozicijoje“.