Loftai: Vakarai juos renkasi dėl stiliaus, Lietuva – dėl kainos

Loftas
Loftas
  © 123rf.com

Pirkėjai, ieškantys naujo būsto, turi dvejopą nuomonę apie loftus – jiems loftai arba patinka, arba ne. Vieniems gyvenimas buvusioje gamyklinėje patalpoje neįsivaizduojamas, kitiems tai - savęs atskleidimas.

Nors NT specialistai įžvelgia skirtingą nuomonę dėl lofto, tačiau teigia, kad pats principas nė iš tolo neprimena tikrosios lofto koncepcijos, kuri atsirado už Atlanto. Esą lietuviams nestandartinė gyvenamoji vieta, išsiskyrimas iš kitų – tik antraeilis dalykas, o svarbiausiu veiksniu renkantis būstą išlieka kaina.

Tuščias gamyklines patalpas atrado bohemos atstovai

Loftų kultūra prasidėjo XX amžiaus 3 dešimtmetyje Niujorke, Manhateno rajone, kai per Didžiąją depresiją dauguma fabrikų ir gamyklų tiesiog sustojo veikti, o patalpos liko tuščios. Siekiant, kad jose kas nors įsikurtų, patalpos pradėtos nuomoti už simbolinį nuomos mokestį.

Pirmieji naujakuriai, išbandę dideles gamyklines patalpas, buvo menininkai. Jie čia įsirengė dirbtuves, kuriose vienu metu galėjo dirbti daug žmonių. Greitai buvo pastebėta, kad erdvios patalpos gali būti ne tik darbo, tačiau ir gyvenamąja vieta.

XX amžiaus 5 dešimtmetyje tuščių ir apleistų gamyklinių patalpų šmėklą išvarę bohemos atstovai jose kūrėsi masiškai. Gamyklinių patalpų pritaikymas gyvenamosioms tapo toks populiarus, kad loftų mada 6 dešimtmetyje pradėjo plisti Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, vėliau –Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje.

Tačiau atsigavus ekonomikai ir pasikeitus NT rinkai, miesto centre buvusios gamyklinės patalpos paverstos nestandartinėmis gyvenamosiomis patalpomis ir tapo prabangos ženklu. Išaugusi nuomos kaina privertė bohemos atstovus išsikraustyti, tačiau išlikusi lofto kultūra tebegyvuoja ligi šiol.

Lietuviams kultūra neįdomi, svarbi tik kaina

Lietuvos NT specialistai teigia, kad loftų pradininku Lietuvoje vadinamas Vilnius, tačiau visame pasaulyje žinoma iš Vakarų šalies atkeliavusia loftų kultūra pas mus nekvepia nė iš tolo. NT agentūros „InReal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius įžvelgia kiek kitokią situaciją.

„Lietuvoje loftų principas nelabai atitinka Vakarų šalių loftų tradicijas. Tarkime, Amerikoje ar Anglijoje loftai išsidėstę kvartalais, kurie sukuria tam tikrą viziją, koncepciją, o pas mus pastatai išsimėtę skirtingose vietose, statomi skirtingų savininkų“, – pasakojo A. Antanavičius, teigdamas, kad kiekvienas statytojas stato kaip nori, o taip nebelieka tikrosios lofto dvasios.

Jo manymu, tai įrodo ir pirkėjai, kurie renkasi tokio pobūdžio būstą. Tai nėra vien tik menininkai, o žmonės, orientuoti į kainą, teigė jis.

„Pirkėjai tikrai nėra menininkai ar meniškos sielos žmonės. Loftus dažniausiai įsigyja tie, kurie žiūri, ką geriausio gali įsigyti už turimą sumą“, – teigė NT agentūros „InReal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.

Jo teigimu, loftą galimą įsigyti ir už 100 tūkst. litų, o tokios pačios kvadratūros butas kainuos kur kas brangiau.

Aplinkosaugos aspektai vis dar kelią nerimą

NT agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados teigimu, per pastaruosius trejus metus loftai tikrai smarkiai išpopuliarėjo ir atrado savo vietą nekilnojamo turto rinkoje, tačiau ar pasieks tokį lygį, kad taps prabangos ženklu kaip ir Amerikoje, abejoja.

„Nekilnojamam turtui svarbūs trys dalykai: vieta, vieta ir vieta. Amerikoje loftai pabrango tada, kai miestas pradėjo smarkiai plėstis, daugėjo gyventojų. Tai lėmė loftų pabrangimą, nes jie stovėjo miesto centre. Žiūrint į Vilnių, nemanau, kad miestas taip smarkiai plėsis ir ateityje sulauksime tokios pat baigties kaip už Atlanto“, – dėstė M. Čiulada.

Jo teigimu, pirkėjus tokio tipo patalpos vilioja dėl nestandartinio išplanavimo, vietos arčiau miesto centro ir žemesnės būsto kainos. „Verta pastebėti, kad dažniausia loftai šildomi autonominiu, o ne centralizuotu būdu. Tai dar vienas iš lofto privalumų“, – priduria „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas.

Vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl vieni žmonės net nežiūri į loftų pusę – aplinkosaugos dalykai. Jų teigimu, gyventi ten, kur kažkada buvo įrengta gamykla – pernelyg pavojinga. Aplinkos ministerijos teigimu, jokios statybos gyvenamosioms patalpoms įrengti nėra įmanomos tol, kol nėra atlikti tam tikri tyrimai, patvirtinantys, kad statybos galimos.