Kodėl dabar?

Liudvika Pociūnienė
Liudvika Pociūnienė
  © Tomas Vinickas

Kadangi pati buvau to pokalbio liudininkė ir dalyvė, galiu tik pasakyti, kad išties jame skambėjo susirūpinimas dėl keisto nesusikalbėjimo tarp aukščiausių valdžios pareigūnų, dėl nepakankamos svarbių valstybės saugumui ir demokratijai turinčių tarnauti institucijų vadovų atsakomybės ir atskaitomybės. Kad parlamento pirmininkė inteligentų būrelyje kalbėjo paprasčiau, nei viešumoje – nieko keista. Juk tai ne pareiškimas spaudos konferencijoje, kur paminėtus faktus reikėtų įrodyti. Kitas klausimas, kiek tuomet liktų laiko užsiimti tiesioginiu darbu? Jau rašiau ir apie tai, kad slogų įspūdį daro, kai visi trys valstybės vadovai sutartinai tvirtina neturintys pakankamai galių pakeisti susidariusią nepatenkinamą situaciją teisėsaugoje ir kitose demokratijai svarbiose srityse. Aišku, kad negali, todėl, kad neveikia sutartinai.

Dabar beliktų paviešinti detales savo pačios pokalbio su prezidente, vykusio po kelių dienų tą patį kovą, kuriame nuskambėjo tos pačios bejėgiškumo intonacijos, ir užsisuktų naujas šou ratas... Bet kaip tik to nedarysiu jokiu būdu, jau vien todėl, kad laikau tokį elgesį atgrasiu, neetišku ir netoleruotinu (o su tokiais veikėjais, kaip Nakas ar Medalinskas į žvalgybą tikrai neičiau).

O svarbiausia – neatskleisiu jokių detalių todėl, kad dabar toks smalsumo patenkinimas labiausiai pakenktų mano šaliai. Manau, kad menkavertės faktine prasme, tačiau dvi įtakingiausias šalies moteris supriešinančios informacijos paskleidimas tokį galutinį tikslą ir turi.

Kodėl jas reikia supriešinti būtent dabar? Visų pirma todėl, kad jau pirmojo rinkimų turo rezultatai verčia mobilizuotis, ir abi šios moterys – nė kiek neabejoju – ieško kelių, kaip sutelktomis jėgomis atremti kylančias grėsmes ir Lietuvos energetinei nepriklausomybei, ir demokratijai šalyje apskritai. Jos abi, tikiu, puikiai suvokia, su kuo teks susiremti. Bejėgiškumas ir baimė tokioje situacijoje – prasti patarėjai. Dar prastesni tie patarėjai, kurie, disponuodami slapta informacija, pateikia tik dalį jos, taip savanaudiškais tikslais klaidindami net aukščiausius valstybės vadovus.

Nežinau, pavyzdžiui, ar visi pastebėjo, kaip vos savarankiškesnius valstybės vadovės žingsnius lydėjo gerai organizuotos užkulisiuose „klaidos“ tarptautinėje politikoje, kurios paskui žiniasklaidoje buvo taip pat profesionaliai eksponuotos. Tarsi norint pasakyti – gerbiamoji, nepamirškite, kas padėties šeimininkas...

Tam „šeimininkui“ labai parankus juodasis scenarijus, kuriam idealias sąlygas sudaro būtent šalies vadovų bejėgiškumas. Nejaugi šitai iš tiesų galima pasiekti vien mikliai rezgamomis intrigomis?

Todėl, mielos moterys, vardan tos Lietuvos, prašau, atlikite paprastą judesį – nubraukite visas intrigas, ypač tokias atšalusias, kaip tie paviešinti įrašai, pasikalbėkite iš esmės ir paduokite viena kitai ranką. Po vieną jūs iš tiesų nelabai ką galite. Visai kas kita, jei eisite išvien. Patikėkit, kai kas to iš tiktųjų bijo – ir tų įrašų paviešinimas dabar viso labo tai patvirtina.

/Liudvika Pociūnienė/