Lydeka: žmogaus teisės turi būti ginamos ne tik Strasbūre

Arminas Lydeka
Arminas Lydeka
  © Eimantas Genys
Alfa.lt
2012-10-09 12:24

Vienas konferencijos iniciatorių Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka teigė, kad nuo 2000 metų iki šios dienos Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra priėmęs 77 sprendimus bylose, susijusiose su Lietuva. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Du trečdaliai nepalankių Lietuvai sprendimų priimta dėl Konvencijos 6-ojo straipsnio pažeidimų. Juo numatyta kiekvieno asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, taip pat – nekaltumo prezumpcijos laikymosi prievolė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka atkreipia dėmesį, kad Lietuva pagal bendrą skundų Strasbūre skaičių nėra tarp lyderių Europoje – 2011 m. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 0,94 pareiškimo. Palyginti Estijoje – net 2,98 pareiškimo, Lenkijoje – 1,32, Latvijoje – 1,30 pareiškimo, tačiau Didžiojoje Britanijoje – vos 0,25 pareiškimo.

„Lietuva šiuo klausimu yra geresnėje situacijoje nei daugelis Europos valstybių. Tiesa, mes turime silpnų vietų – Lietuvoje bylų nagrinėjimas galėtų būti spartesnis, ypač visuomenėje didelį atgarsį sukėlusiose bylose. Būtina įgyvendinti subsidiarumo principą ir pirmiausia užtikrinti maksimalią žmogaus teisių gynybą mūsų nacionaliniuose teismuose tiesiogiai taikant Konvenciją“, – teigė A. Lydeka.

Statistika rodo, kad iš viso EŽTT atmeta 95 proc. skundų prieš Lietuvą – teismas Strasbūre nagrinėjo 5 proc. visų siųstų peticijų. Lietuvos advokatūros tarybos pirmininko pavaduotoja daktarė Liudvika Meškauskaitė teigė, kad žmonės, besikreipiantys į EŽTT, dažnai neišnaudoja visų teisinės gynybos priemonių Lietuvoje. Būtent dėl šios priežasties Strasbūro teismas atmeta didelę dalį skundų.

„Tokia situacija susiklosto dėl kelių priežasčių. Kai kada tai nulemia paprasčiausia teisės žinių stoka, neišmanymas – pavyzdžiui, pamirštama, kad net nesant atskiro įstatymo, visuomet galima remtis šalies Konstitucija ar tarptautine Konvencija. Žinoma, kai kada žmonės tiesiai į Strasbūrą kreipiasi ir dėl nepasitikėjimo Lietuvos teisine sistema“, – sakė L. Meškauskaitė.