Miesteliai nyksta

Pieva
Pieva
  © Andrius Vaitkevičius

Baigę universitetus nebegrįžta

„Žmonės migruoja, darbo nėra – tai globalūs dalykai. Dažniausiai išvažiuoja dirbti į Norvegiją, Airiją, kitas Europos Sąjungos šalis. Važiuoja ir į didesnius Lietuvos miestus – statybininkai į Vilnių, Klaipėdą, ten užsidirba. Pas mus verslas po truputį veikia, bet darbo vietų neatsiranda daug“, – Sedos mažėjimo priežastį įvardijo seniūnas Algirdas Grinkevičius.

Miestelis mažėja ne tik dėl to, kad žmonės sensta ir miršta – studijas baigęs jaunimas nebesugrįžta į gimtinę.

„Viską lemia darbo vietos – jei jų yra, žmogus gyvena. Jaunimas pas mus Sedoje nelabai būna: yra gimnazija, ligoninė, dar kelios įstaigėlės – jie baigia universitetus ir važiuoja į Šiaulius, Klaipėdą.

Pas mus sąlygos gyventi, auginti vaikus geros – ir gamta graži, ir švaru, bet reikia pajamų. Verslas iš dalies bando tai suteikti – turime buvusį durpyną, susitvarkys įmonė, bus trisdešimt naujų darbo vietų, dar yra medžio apdirbimo įmonėlių“, – pasakojo A. Grinkevičius.

Penkiuose miesteliuose gyventojų padaugėjo

Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3199,8 tūkst. gyventojų – 44,8 tūkst. mažiau negu 2011 metų pradžioje. Sumažėjimą daugiausia – 85,3 proc. – lėmė tarptautinė migracija. Per metus gyventojų sumažėjo visose apskrityse. Mažėjimą patyrė visi didieji miestai: Vilniuje 2011 metais užfiksuoti 542 932 gyventojai, o šiemet – 541 113, Kaune – 336 912 ir 330 742, Klaipėdoje – 177 812 ir 175 276, Šiauliuose – 120 969 ir 119 096, Panevėžyje – 109 028 ir 107 613.

Tiesa, keletas miestų pajuto ir nedidelį prieaugį: Neringoje šiemet suskaičiuota 80 gyventojų daugiau – dabar jų yra 3930, Šalčininkuose priskaičiuota 33 miestelėnais daugiau ir dabar yra 6410 žmonių, 7 gyventojais pagausėjo Vabalninko miestelis, dabar turintis 1081 gyventoją, 4 žmonėmis daugiau Smalininkų miestelyje, dabar turinčiame 574 gyventojus. 2 gyventojai „pagausino“ Panemunės žmonių gretas iki 296.

Šiemet, kaip ir pernai, Lietuvoje miestuose gyveno daugiau žmonių nei kaimuose – urbanizuotas vietoves rinkosi 2 142 808 gyventojai, kaimiškas – 1 056 963.

Šių metų pradžioje vaikai nuo 0 iki 14 metų amžiaus sudarė 15 proc. šalies gyventojų ir jų buvo 1,5 karto mažiau nei pagyvenusių žmonių.

Darbo vietų mažėja dėl inovacijų

„Viena iš miesto mažėjimo priežasčių – gimstamumo rodiklių pasikeitimas: 1990 metais gimė 2,7 tūkst. naujagimių, dabar – apie 1,5 tūkst. Buvo laikai, kai jų gimdavo tik 1,1 tūkst. Pernai naujagimių Šiauliuose gimė 1,4 tūkst., tai galima sieti su mamoms palankesniais įstatymais.

Kita svarbi priežastis – dalis įmonių persitvarko, darbo vietos automatizuojamos, centralizuojamos valstybinių institucijų funkcijos: pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos, teismai, „Sodra“ persitvarko, žmonės važiuoja dirbti į Vilnių“, – priežastis vardijo Šiaulių, statistikos duomenimis, per dešimt metų netekusių daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, meras Justinas Sartauskas.

Kinta ir Šiauliuose įsikūrusių įmonių darbo našumas – diegiamos naujos technologijos, mažėja darbo vietiniams. „Verslo įmonės mieste palieka tik savo vadybininkus, pardavėjus, o vadovybė keliasi į Vilnių. Tai susiję su struktūriniais pasikeitimais, o kita dalis šiauliečių – didžiausia – išvyksta dirbti į Norvegiją, Angliją, Ispaniją, Vilnių.

Galėtume pristabdyti miesto gyventojų mažėjimą sukūrę laisvąją ekonominę zoną, industrinį parką, propaguojančią verslui priimtinas procedūras, geresnes sąlygas gauti žemės sklypus. Pavyzdžiui, žemės klausimus mūsų industriniame parke galima išspręsti ne per pusmetį ar metus, o per dvi savaites. Jau veikia vienas naujas fabrikas, kitas projektuojamas, bet įmonės žada priimti tik po 20–40 žmonių, viskas automatizuota“, – sakė Šiaulių meras, pasiryžęs stiprinti Šiaulių universiteto patrauklumą ir sulaikyti jį baigusius verslumo pamokomis menų inkubatoriuje.