Gimdymas namuose: lietuvės reikalauja – akušeriai kratosi atsakomybės

Piketas dėl gimdyvių Lietuvoje
Piketas dėl gimdyvių Lietuvoje
© Karolis Kavolėlis

Gimdymų reforma – tokia fraze galima apibūdinti dalies gimdyvių ir organizacijų siekį Lietuvoje įteisinti gimdymą ne ligoninėje. Sveikatos apsaugos ministerijos požiūriu, gimdymas namuose nėra saugus, tačiau prašymą sudaryti sąlygas saugiai gimdyti ne ligoninėje jai pateikę nevyriausybinių organizacijų atstovai linkę manyti, kad gimdymo tik medicinos įstaigose praktika nepatenkina piliečių poreikių. Tiesa, akušeriai baiminasi teisinės atsakomybės už gimdymo namuose galinčias kilti komplikacijas.

Gimdymo namuose reikalavo ir piketu

Spaudos konferencija ir nesankcionuotas gimdymo namuose šalininkų piketas prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniuje – tokiu būdu diskutuoti apie kai kurių gimdyvių norą naujagimio sulaukti pažįstamoje aplinkoje kvietė idėjos šalininkai. Jie tikino, kad šiuolaikinis gimdymas ne ligoninėje jau yra tapęs daugelio valstybių motinos ir vaiko sveikatos sistemos dalimi, todėl derėtų sudaryti sąlygas jo norinčioms šeimoms vaikų sulaukti natūralaus gimdymo centruose ar namuose.

Lietuvoje iki šiol teisės aktais nėra sureguliuota gimdymo ne ligoninėje tvarka, todėl medikai negali planuotą gimdymą ne ligoninėje pasirenkančioms šeimoms suteikti būtinų akušerinių paslaugų.

„Šeima, kuri planuotai pasirinks gimdyti namuose, rizikuos sulaukti savo mažylio be specialisto. Ši situacija nėra tipinė daugeliui Vakarų pasaulio valstybių. Daugelyje jų teisiškai reglamentuota tvarka, kaip akušeriai suteikia būtinąją pagalbą šeimoms, pasirenkančioms gimdyti namuose. Žinoma, mes nekalbame apie atvejus, kai gimdymas įvyksta spontaniškai.

Tai sprendimas, kurį šeima pasirenka sąmoningai, lankosi pas prižiūrinčius gydytojus, kartu su medicinos profesionalu įvertina, kokios rizikos yra nėštumas. Gimdymas namuose – tai ir šeimos, ir medikų sprendimas“, – šiuolaikinio gimdymo ne ligoninėje sąlygas aiškino iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovė, VšĮ „Prieraišiosios tėvystės centras“ direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

reklama

Kai kuriose Vakarų šalyse gimdymą priimsiantys akušeriai lankosi pas būsimą gimdyvę namuose, įvertina aplinką, jos psichologinę būseną ir priima sprendimą, ar sutikti moteriai susilaukti kūdikio ne stacionare. Šiuolaikinį gimdymą namuose V. Pipilauskaitė-Butkienė pavadino „reikalingu valstybės palaikymo reiškiniu“.

Gimdymo vietos pasirinkimo apribojimai gresia bylomis

Šiemet įvykusioje tarptautinėje konferencijoje Hagoje spręsta gimdymo būdo pasirinkimo ir žmogaus teisių problema.

„Gimdyti namuose nėra draudžiama nei Lietuvoje, nei kitoje pasaulio valstybėje, bet normaliai gimdymo samprata apima pagalbą gimdymo metu – jos teikti namuose lietuviai medikai negali. Kai kuriose valstybėse gimdymas namuose remiamas valstybės kaip prioritetinis dalykas.

Noriu atkreipti dėmesį į Šveicarijos pavyzdį. Šioje šalyje galima ne tik pasirinkti, kur gimdyti, gimdymas apmokamas iš Ligonių kasų, dešimt dienų po gimdymo apmokama gimdyvės ir naujagimio priežiūra, trys žindymo konsultacijos“, – sakė teisininkė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Elena Kosaitė-Čypienė pridūrusi, kad Olandijoje gimdymai namuose skatinami sąmoningai, nes valstybei tai kainuoja pigiau.

Teisininkė pasakojo, kad Šveicarijoje akušeriai ypač gerbiami, su jais bendradarbiauja Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai – tuo metu Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija renkasi kitokį kelią. Tai gali paskatinti gimdyves kelti bylas prieš Lietuvą, kuri nesilaiko Europos žmogaus teisių konvencijoje deklaruojamos teisės pasirinkti gimdymo vietą, netiesiogiai apimančią teisę gauti profesionalią pagalbą gimdymo metu.

Šių metų balandį Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Sveikatos apsaugos ministeriją ir paprašė sudaryti darbo grupę, kuri spręstų gimdymo ne ligoninėje teisinio reglamentavimo mūsų šalyje klausimą. Ministerijos atstovai, mokslininkai, visuomenė, teisininkai buvo kviečiami diskutuoti įvairiais, su gimdymu ne ligoninėje susijusius, dalykais. Vis dėlto, neseniai ministerija atsisakė sudaryti darbo grupę gimdymo ne ligoninėje klausimams spręsti. Tokį sprendimą padariusios organizacijos, šeimų vardu pateikusios prašymą, pavadino nedemokratišku.

Gydytojai – ir už, ir prieš

Tyrimai ir užsienio praktika, pasak gimdymo namuose šalininkų, rodo, kad gimdyti tiek ligoninėje, tiek namuose ar natūralaus gimdymo centre yra taip pat saugu, jei tinkamai įvertinama moters sveikata, nėštumo eiga.

Tokia tvarka įteisinta JAV, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Paprastai tokį gimdymo būdą renkasi 1–3 proc. šeimų.

reklama

Gimdymo namuose ar specialiuose centruose šalininkai siekia, kad būtų sudarytos sąlygos savarankiškai akušerių veiklai ir gimdymo paslaugas teikiančių įstaigų įvairovei Lietuvoje. Turėtų būti reglamentuota, kaip akušeriai galėtų padėti mažos rizikos nėštumo moterims saugiai gimdyti namuose ar natūralaus gimdymo centruose. Tai padaryti skatina įvairios tarptautinės organizacijos. Kai kurios su gimdymu susijusios Lietuvos medikų organizacijos pritaria, kad būtų sudaryta darbo grupė gimdymui ne ligoninėse reglamentuoti.

Dalis Lietuvos gydytojų į gimdymą namuose žiūri skeptiškai. Lietuvos akušerių sąjungos atstovai prieš tris mėnesius Alfa.lt tikino, kad akušerijos specialistai nori atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas ir tai, kad medikai linkę rinktis saugesnį variantą – gimdyves priimti ligoninėje.

„Noriu paviešinti akušerių ginekologų valdybos nuomonę. Buvo atliktas nemenkas darbas, apžvelgta daugiau nei pusė milijono atvejų, ir mes, remdamiesi tais atvejais, manome, kad šis procesas turi būti reglamentuotas. Mes – nei už, nei prieš šį procesą. Kaip gydytojai, labiausiai norėtume, kad moterys gimdytų ne namuose, nes dirbti aplinkoje, prie kurios esame įpratę, lengviausia. Tačiau nėra įrodymų, kad praktika gimdyti namuose yra žalinga.

Kiekvienos šalies ekonominė situacija, sveikatos priežiūros sistema yra skirtinga, todėl atsakyti, ar ši sistema veiktų Lietuvoje, – sudėtinga“, – kalbėjo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, profesorė dr. Daiva Vaitkienė.

Pasak ginekologų draugijos prezidentės, būtina reglamentuoti gimdymus namuose, nes nevaldomas procesas gali sukelti problemų. Sveikos moterys, profesorės nuomone, galėtų pasirinkti gimdymo vietą, tačiau ten, kur prireikia gydytojo, paprastai reikalinga ir gydymo įstaiga. Juolab kad ligoninėje galima greičiau suteikti skubią pagalbą – iš namų gimdyvę, kilus problemų, tektų vežti greitosios pagalbos automobiliu. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad naujagimių, į pasaulį atėjusių namuose, mirtingumas didesnis, tiesa, negalima kategoriškai tvirtinti, kad taip nutinka dėl gimdymo ne ligoninėje.

„Akušerija – kaip parako statinė, bėda gali ištikti bet kuriuo metu. Todėl mes, kaip medikai, manome, kad viskas turi būti tinkamai reglamentuota, turi būti geras pacienčių atrinkimas, kurioms leisti gimdyti namuose, pakankamai išsami informacija apie riziką. Tai – ne gąsdinimas, o sąžiningas informavimas“, – sakė D. Vitkienė.

Profesorė neslėpė, kad diskusijose išryškėjo atsargus akušerių požiūris: Lietuvos akušerių draugija pareiškė, jog gydytojus neramina teisinė atsakomybė. Suteikti profesionalią pagalbą gimdyvėms ne stacionare jiems kompetencijos pakanka, bet turėtų būti aiškiai numatyta atsakomybė, kilus komplikacijoms. Kai kurios Vakarų šalys šią problemą sprendžia leisdamos akušeriams ir gimdyvėms pasirašyti sutartis, kuriose numatomos atsakomybės ir visi niuansai – kartais net įtraukiami reikalavimai, kokiu atstumu nuo artimiausios medicinos įstaigos turi įsikurti gimdyvė.

Nesaugu gimdyti ir ligoninėse

„Kurį laiką buvo manoma, kad gimdymas yra fiziologinis procesas, ir nieko daugiau, be fiziologijos, jame nėra. Tačiau situacija keičiasi. Labai gerai žinoma situacija, kad, kai gimdyvė atvyksta į ligoninę, dėl nepažįstamos aplinkos, streso jai kurį laiką sustoja sąrėmiai. Tik paskui jie atsinaujina.

Namie daugelis žmonių jaučiasi geriausiai, ir ne dėl to, kad jie ten gali užsidegti žvakutę ar smilkalą, nežiūrėkime taip buitiškai. Labai daug psichologinių tyrimų, mokslinių studijų rodo, kad gimdydamos namuose moterys jaučiasi geriau, ir dėl to joms reikia mažiau medicininių intervencijų“, – sakė psichologas dr. Paulius Skruibis.

reklama

Lietuvos Psichologų asociacija rekomenduoja atsižvelgti į mokslinių tyrimų rezultatus, rodančius, kad, daugeliu atvejų, moterys, gimdančios namuose, jaučiasi saugiau. „Gimdyti namuose, kaip ir važiuoti autobusu, yra visiškai legalu, tačiau nėra jokių „kelių eismo taisyklių“, kaip tai daryti“, – gimdymo ne ligoninėje taisyklių sudarymo būtinybę pabrėžė psichologas P. Skruibis.

Kūdikio natūralaus gimdymo centre JAV susilaukusi biomedicinos srities mokslininkė dr. Rūta Aldonytė pritarė psichologui, kad gimdymo alternatyvos buvimas turi teigiamos įtakos moterų dvasinei būsenai ir visuomenės požiūrio į kūdikio atėjimą kaitai.

„Ligoninė yra labai nesaugi vieta, sverdami kiekvieną tabletę, mes sveriame naudos ir žalos santykį: nesaugi ji dėl infekcijų, medikų klaidų, galų gale, dėl psichologinių priežasčių. Lietuvoje nėra veikiančios klaidų deklaravimo sistemos, kurioje gydytojai deklaruotų savo klaidas – niekada nesužinosime, kiek bereikalingų Cezario operacijų, gimdymo skatinimo ir kitų intervencijų patiriame“, – aklai nepasitikėti medicinos įstaigų patikimumu siūlė R. Aldonytė.

Mokslininkė pastebėjo, kad Lietuvoje galėtų būti daugiau natūralaus gimdymo centrų, be to, būtų naudinga praplėsti akušerių galimybes.

Gimdžiusios ligoninėse sąlygomis patenkintos vis labiau

Gimdymo namų aplinkoje šalininkai dažnai mini vieną pagrindinių privalumų – saugią ir streso nekeliančią aplinką. Tiesa, 2008 metais atliktas medicinos įstaigų darbuotojų Janinos Ribelienės, Eglės Markūnienės, Vladimiro Chijeno ir Kristinos Vasiliauskaitės pacienčių pasitenkinimo gimdymo stacionaro paslaugomis ir naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos įgyvendinimo sąsajų tyrimas parodė, kad iš 612 skirtingose ligoninėse gimdžiusių moterų didesnė dalis buvo patenkintos suteiktomis komforto sąlygomis, personalo darbu, kompetencija ir priežiūra.

Tai buvo būdinga moterims, kurios gimdė palankios ligoninės vardą turinčiose įstaigose. Jos ne tik nebūdavo atskiriamos nuo kūdikių, bet ir gaudavo daugiau žinių apie jų priežiūrą, labiau pasitikėdavo savo jėgomis išvykdamos į namus.

Sveikatos apsaugos ministerija: situacijos nekeisime

Reaguodama į gimdymo ne ligoninėse šalininkų keliamas problemas, Sveikatos apsaugos ministerija surengė žaibišką spaudos konferenciją. Viceministrė Nora Ribokienė sakė, jog dauguma ministerijos apklaustų specialistų sutarė, kad gimdyti saugiausia stacionare. Gimdyti namuose – du ar tris kartus rizikingiau.

„Gimdymas yra normalus biologinis ieškinys, bet vienas jo periodas – 10 – 20 valandų, yra pavojingas motinai ir naujagimiui. Žinome neseną laiką, kai Lietuvoje mirdavo trečdalis kūdikių iki vienerių metų“, – priminė viceministrė, aiškinusi, kad daugelyje ligoninių jau sukuriama jauki gimdyvėms aplinka.

reklama

Ministerijos atstovė pasakojo ir atvejį, kai į Lietuvą atėjo gimdymų voniose mada – kai kurios ligoninės apsirūpino voniomis, bet netrukus poreikis jomis pasinaudoti gimdymo metu atslūgo.

Europos Žmogaus teisių teismas nurodo, kad teisę pasirinkti gimdymo vietą saugo Konvencija, ir kiekviena valstybė narė privalo ją užtikrinti ir gerbti. Tai turėtų garantuoti ir Lietuvos Konstitucija.

Pagal Europos Sąjungos teisę, akušeriai turi teisę teikti savo paslaugas tiek dirbdami pagal darbo sutartis ligoninėse ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose – užtikrinama, kad akušerių profesinė kvalifikacija leistų savarankiškai priimti gimdymus.

Vis dėlto, N. Ribokienės teigimu, ne tik pacientas, bet ir valstybė turi teisę spręsti, kokiu būdu teikti paslaugas gimdyvėms – svarbu, kad paslauga apskritai būtų užtikrinta. Šiuo metu, pasak jos, tikrai nesirengiama keisti galiojančių teisės aktų ir reglamentų. Jei taip būtų daroma, tektų labai apgalvoti akušerių ir gimdyti namuose pasirengusių moterų atsakomybės ribas, planuoti, ar reikės prie gimdyvių namų siųsti budinčias medikų brigadas tam atvejui, jei įvyktų komplikacijų, ir panašiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė, gydytoja akušerė – ginekologė dr. Diana Ramašauskaitė pateikė Olandijos pavyzdį – šalyje perinatalinis (kūdikių) mirtingumas didžiausias Europoje, o gimdymų namuose atvejų skaičius paskutinį dešimtmetį mažėja. JAV akušerių ginekologų žurnale publikuojamame moksliniame straipsnyje teigiama, kad naujagimių mirtingumas yra du ar tris kartus didesnis gimdant namuose.

„Mes turime rezultatyvią, efektyvią sistemą, kurią mums siūloma keisti, žengti atgal, nors kitų šalių patirtis rodo ką kitą. Valstybė turi pasirūpinti ir medikų atsakomybe, ir pacientų saugumu“, – sakė viceministrė, pridūrusi, kad diskutuoti ministerija linkusi, tačiau keisti sistemos nesiruošiama tol, kol nepaaiškės ikiteisiminių tyrimų dėl nelaimėmis pasibaigusių gimdymų rezultatai.

Šiuo metu Vilniaus rajono policijos komisariatas, pasak N. Ribokienės, tiria 400 atvejų, kai su gimdymais susijusias paslaugas teikė medikai be reikiamo išsilavinimo, licencijų – kai kurie tų atvejų baigėsi kūdikių ar gimdyvių mirtimis, nevengta gimdymo pažymų klastojimo.

„Yra prašymų, ir kad odontologas atvyktų į namus, bet turime labai gerai apgalvoti, ar mūsų valstybė, turėdama labai ribotą Sveikatos draudimo fondą – 4 milijardus litų – sugebėsime užtikrinti ir gimdymo namuose, ir kitas panašias paslaugas“, – retoriškai klausė viceministrė.

„Mes esame tiesiog šeimos, kurios nori turėti pasirinkimą – dabar ir vėl mus palieka nežinioje“, – po spaudos konferencijos atsiduso viena „Prieraišiosios tėvystės centro“ savanorė.

Gimdymas namuose: lietuvės reikalauja – akušeriai kratosi atsakomybės

Piketas dėl gimdyvių Lietuvoje
+1