Atidengta memorialinė lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams

Atidengta memorialinė lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams
Atidengta memorialinė lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2012-07-18 13:19

Pasak ministro, ilgą laiką buvo pateikiama iškreipta XIX amžiaus istorija, sukilimo įvykius bandyta primesti kaip svetimą istoriją.

„Tad atidengdami šią atminimo lentą, darome tai, kam jau seniai laikas. Mes žengiame toliau trijų kartų atminties slenksčio. Ir jį peržengę, randame atsakymus į klausimą, kaip tapome Lietuva“, - sakė A.Ažubalis.

Jo teigimu, didžiojoje Rusijos imperijos aneksuotos Abiejų Tautų Respublikos dalyje 1863 m. kilęs sukilimas padėjo tvirtus pamatus ir lietuvių tautiniam atgimimui.

„Nuslopinusi pasipriešinimą, caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą ir abėcėlę. Bet lietuviški sukilėlių atsišaukimai ugdė savigarbą, lietuvybės skonį, knygnešystę ir daraktorių mokyklas. Štai kodėl šiandien mes kalbame lietuviškai“, - pabrėžė ministras.

Anot jo, sukilimas parodė, kad valstybė yra visų žmonių reikalas. Valstiečius, dvarininkus, kunigus jungė „bendras siekis, kuris po Pirmojo pasaulinio karo leido gimti demokratinei Lietuvos Respublikai“.

A.Ažubalis vylėsi, kad istorikų ir archeologų pastangomis bus galutinai nustatytos konkrečių sukilėlių pavardės, kurie, manoma, buvo palaidoti Žemutinės pilies teritorijoje.

Ceremonijoje taip pat dalyvavęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė, kad sovietų okupacijos metais buvo siekiama ištrinti sukilimų atmintį ar bent „perdėlioti ją pagal klasių kovos teoriją“.

Jis pabrėžė, kad skirtingų tautų sukilėlius suvienijo kova už tėvynės ir tikėjimo laisvę. „Jei norime vertai puoselėti sukilėlių atminimą, turime regėti tautą kaip kalbos, kultūros ir religijos sutelktą valstybės pagrindą. Jei norime iš bendros istorinės atminties semtis įkvėpimo šiandieniniam lietuvių, lenkų ir baltarusių pozityviam kaimyniškumui, negalime išleisti iš akių, kad mus sieja katalikybė ir jos gynimo tradicija“, - sakė kardinolas.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, Taikomosios dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovai, istorikai, visuomenės veikėjai.

XIX amžiaus antroje pusėje Senajame arsenale, dabartiniame Taikomosios dailės muziejuje, buvo įrengtos sukilimą malšinusių carinės Rusijos kazokų kareivinės. Remiantis atsiminimais, šių kareivinių kiemelyje, tikėtina, buvo žiauriai nukankinti sukilimo dalyviai. Nors faktą patvirtinančių archeologinių duomenų trūksta, tačiau ši vieta galėtų tapti viena iš sukilimą simboliškai įprasminančių vietų.

Lentos atidengimo ceremonija suplanuota kaip Vilniuje liepos 16–20 d. vykstančio Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimo programos dalis. Š.m. gegužės 15 d. Seimas pritarė pirmininkės Irenos Degutienės ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio siūlymui 2013-uosius paskelbti 1863-iųjų sukilimo metais.

 

Atidengta memorialinė lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams

Atidengta memorialinė lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams