Rusijos politikos apžvalgininkė: Lietuvos valdžia skiriama Maskvoje?

Kremlius ir Rusijos užsienio reikalų ministerija
Kremlius ir Rusijos užsienio reikalų ministerija
  © SCANPIX

„Liustracijos įstatymas dar 1991 metais buvo sužlugdytas, nes visi beišdvesiantys KGB agentai buvo sukišti į parlamentą tam, kad tą įstatymą paverstų niekiniu. Ir kai aš klausiu Landsbergio: „Na, o kodėl jūs tų KGB agentų nesučiupote nusikaltimo vietoje?“, tai gaunu atsakymą: „Et, mes buvome jauna valstybė.“

Atsiprašau, nebūna jaunų valstybių – arba yra valstybė, arba jos nėra.

Na, ir po to į valdžią ateina Brazauskas, jo bufetininkė, lietuviai ją vadina „bufetava“, privatizuoja viešbutį (buvęs „Draugystės“, o dabar „Crowne Plaza“ viešbutis – Alfa.lt past.), jo brolis atstatinėja lietuviškąją Kristaus Gelbėtojo bažnyčią (turimi galvoje Valdovų rūmai, minėta bažnyčia atstatyta Maskvoje – Alfa.lt past.).

Kitas triukas – nuo komunistų prie populistų. Šalyje (Lietuvoje – Alfa.lt past.) yra toks smulkus vietinis Viktoras Butas (ginklų prekeivis, laukiantis nuosprendžio JAV – Alfa.lt past.), kurio pavardė Borisovas. Šitas Borisovas padaro, na, tiksliau tariant, padeda tapti prezidentu populistui Paksui. Tuo metu šalis stovi ant ES slenksčio, joje jau susiformavęs savas orientuotas į Vakarus valdininkijos elitas. Tai jauni žmonės, kurie nepriklausomybės eros pradžioje nuėjo tarnauti į specialiąsias ir diplomatines tarnybas, kad šalyje būtų į Vakarus orientuotas politinis elitas. O nuo to iš esmės priklauso esminės reformos.

To valdininkų elito nekenčia Paksas, elitas tuo pačiu nekenčia Pakso. Praeina metai ir ateina į parlamentą saugumo tarnybos vadas (kalbama apie tuometinį VSD generalinį direktorių Mečį Laurinkų – Alfa.lt past.) ir kalba: „Atsiprašau, mes neturėjome teisės klausytis prezidento Pakso telefoninių pokalbių. Tačiau mes klausėmės tokio keisto žmogaus Borisovo pokalbių telefonu. Jis prekiauja sraigtasparniais ir padirbtomis atsarginėmis jų dalimis. Apie jį mus įspėjo amerikiečiai. Tai šitas Borisovas telefonu rėkia ant Pakso, kad „aš tave padariau prezidentu, aš tave per savaitę ir sužlugdysiu.“

O šitas Borisovas yra Pakso patarėjas. Jam Paksas suteikė pilietybę, nors lietuviai norėjo jį išmesti iš šalies. Galiausiai Paksas atstatydintas apkaltos būdu. Bet ne iki galo – jo partija išliko, ji yra ir ji artėjančiuose rinkimuose tikriausiai pasirodys labai stipriai.

Tuo metu baigiasi Jelcino laikai, ateina Putinas. Ir Lietuva pradeda justi visus dujinio „blyckrygo“, kurį Putinas sumanė kariauti su Europa, malonumus. Stalino laikais pirmuosius Raudonosios armijos smūgius priėmė Baltijos valstybės. Putino laikais pirmuosius energetinio „blyckrygo“ smūgius taip priėmė Baltijos šalys. Skirtumas tik tas, kad Putinas – ne Stalinas, dujos – ne tankas. Ir net Lietuvos nepavyko įveikti.

Viskas prasideda nuo „Mažeikių naftos“, kurią, išėjus „Jukos“, parduoda ne rusams, o lenkams, nes jie paprasčiausiai daugiau sumokėjo. Iš karto po to „sugedo“ naftotiekis „Družba“, kuriuo buvo tiekiama nafta gamyklai. Tik pardavė gamyklą lenkams – ir tuoj pat naftotiekis sugedo...

Vėliau, žinoma... Visa tai vyksta, kai premjeru yra Brazauskas. Natūralu. Už kažkokią juokingą sumelę, kažkokius ten, tipo, 70 mln. dolerių „Gazpromui“ parduodami Lietuvos dujų tinklai. Brazauskas, žinoma, parlamentui prisiekinėja, kad Lietuva amžiams gaus pigias dujas.

Tarp kitko, toks sutapimas. Iš karto po „Lietuvos dujų“ pardavimo, artimas Brazauskų šeimos draugas ir „Lukoil Baltija“ vadovas dovanoja tai pačiai bufetininkei (tuo metu ji jau buvo oficiali premjero žmona) turimas jau minėto viešbučio akcijas.

Iš tiesų visiškas atsitiktinumas: vieni už kapeikas nusiperka lietuviškus dujų tinklus, o kiti dovanoja viešbučio akcijas. Dujų kainos šoka į viršų, nes „Gazpromas“ vienintelis tiekėjas. Dujas Lietuva dabar perka brangiau nei Vokietija.

Ką daro konservatorių vyriausybė, kai ateina į valdžią? Ji sako: „Mes statysime suskystintų dujų terminalą.“ Grynai per atsitiktinumą pirmąjį terminalą statė stambi vietinė pramonės grupė „Achema“. Grynai per atsitiktinumą tai ta pati grupė, kuri gauna dujas iš Rusijos, kurios reikalingos trąšų gamybai. Taip nutiko, kad dujų kainas šiai grupei sumažino. Ir ji terminalo statybos atsisakė. Atsitiktinumas.

Tuo metu energetinės problemos prasidėjo ir su elektra. Lietuva turėjo Ignalinos AE, tačiau labai skubėdama į ES, reikalaujant eurobiurokratams, ją uždarė. Eurobiurokratai rėkė: „Chernobyl type! Chernobyl type!“

Taip Lietuva net ne savo noru, o rėkiant ES tampa dar vieno energetinio „blyckrygo“ auka. Ir dar vienas sutapimas – konkursą branduolinių atliekų saugyklai statyti laimi kompanija „Nukem“, kurią netrukus visiškai atsitiktinai nusiperka „Rosatom“. Pinigus „Nukem“ gavo, o saugykla iki šiol nebaigta. Pasitaiko.

Turėjusi elektros perteklių, Lietuva dabar jaučia jos deficitą, elektrą ji perka iš Rusijos, elektra brangi. Lietuva nutaria statyti naują atominę, jau ne černobylietiško tipo, nes, matote, ji turi infrastruktūrą.

Ir žinote, visiškai atsitiktinai Vladimiras Vladimirovičius (Putinas – Alfa.lt past.) irgi nutaria šalia statyti 2 elektrines – Kaliningrade ir Baltarusijoje. Atomines.

Taip pat atsitiktinai Lietuvoje susikuria galingas žaliųjų judėjimas, sakyčiau, toks įdomus judėjimas. Jis kategoriškai nusiteikęs prieš atominės statybas Lietuvoje, o prieš Kaliningrado ir Baltarusijos kažkaip... Na, suprantama, jie Lietuvos žalieji, prieš dviejų paskutinių statybas padaryti nieko negali. Sakyčiau, Lietuvos žaliųjų judėjimas toks labai tiksliai orientuotas („высокоточное зеленое движение“).

Dar lietuviai bando tartis su Pietų Korėja dėl atominės statybos, tačiau ten nuvažiuoja Putinas ir korėjiečiai po dviejų savaičių visiškai atsitiktinai sumanymo atsisako.

Kodėl visa tai pasakoju? Todėl, kad visa tai vadinama „nesėkmingu dujų „blyckrygu“. Dujos – ne tankai. Suskystintų dujų terminalas bus po dvejų metų. Su atomine bus sudėtingiau, nors Seimas neseniai priėmė įstatymą dėl jos statybos. Tačiau tai brangus sumanymas, kurį galima sužlugdyti.

Komerciniai bankai atsisako šį projektą finansuoti, nes tai ne komercinis projektas. Naujoji AE statoma kaip Manerheimo linija. Gynybinių įrenginių bankai nefinansuoja.

Kalbu apie tai, nes noriu parodyti, kokia pakankamai neperspektyvi dabartinė Maskvos politika, eliminuojanti bet kokį pasitikėjimą tarp partnerių. Maskvos politika yra tokia: „Ko nesuvalgysiu, bent galą nukrimsiu.“ Dar Neronas sakė: „Tegu nekenčia – svarbu, kad bijotų.“ Problema ta, kad dabartinės Rusijos politikos rezultatas yra toks, kad jos, žinoma, nekenčia, bet jos jau nebijo.

Mat visi minėti atsitiktinumai atneša milžiniškų ekonominių nuostolių Lietuvai, tačiau neduoda apčiuopiamos naudos Rusijai. Tai karas, siekiant priešą išsekinti, kuris Baltijos šalims nuostolingas. Tačiau jei Rusija džiaugiasi tik tuo, kad nudvėsė kaimyno karvė, tai turėtume būti visiškai laimingi.

Dabartinės konservatorių vyriausybės, mažinusios atlyginimus, likvidavusios biudžeto deficitą, žmonės nekenčia. Rudenį jos neliks. Panašu, kad rinkimus laimės ta pati buvusi Brazausko partija. Ateis populistas Paksas. Kol kas reitinguose pirmauja tokio žmogaus, kuris vadinasi Uspaskichas, partija. Tai toks vietinis oligarchas, kuris pinigus pasidarė prekiaudamas „Gazpromo“ dujomis. Negaliu sakyti, kad Uspaskichas yra Kremliaus įtakos agentas. Tačiau kažkaip keistai sutvarkyta Lietuvos politika – oligarchai, kurie nesusiję su Rusija, į politiką neina. O oligarchai, kurie su Rusija susiję, eina.“

VISAS J. LATYNINOS GARSO KOMENTARAS (RUSŲ KALBA)