Šeimos sampratos keitimas – politinio stuburo egzaminas

Šarūnas Gustainis
Šarūnas Gustainis
  © Asmeninis albumas

Vis tik diskusijose apie šeimos koncepcijč pasigendama konstruktyvumo, visuomenėje labai daug emocijų, o racionalių siūlymų – stinga. Taikomosios politikos institutas, kaip konstruktyvius, praktinius sprendimus siūlanti institucija, kartais mato poreikį ne tik pateikti savo siūlymus, bet ir pasakyti griežtą „ne“, kai einama klaidingu keliu.

Politinės komunikacijos apsketu, šeimos koncepcija yra klasikinis viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama sukelti triukšmo efektą. Tai panašu į didelę bombą, kuriai sprogus trumpam visi atsitraukia nuo pačių svarbiausių darbų, nutraukiamos net pačios intensyviausios mintys.

reklama

Šį triukšmo efektą sėkmingai papildo visuomenės bauginimas (šeima pavojuje, tauta išmiršta), kuris yra viena stipriausių emocijų ir ypač efektyvi politinės kampanijos priemonė. Apskritai jokio pavojaus šeimai neįžvelgiu, kai kas grėsmę galbūt mato santuokai, kadangi beveik pusė jų Lietuvoje baigiasi ištuoka, panaši tendencija yra ir Vakaruose. Vis dėl to ištuokų skaičius yra vertybių klausimas ir valstybė neturėtų į tai kištis.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tokia skuba priimti šeimos koncepciją vykdoma dar ir dėl to, kad kai kurios politinės jėgos nujaučia pralaimėjimą artėjančiuose rinkimuose ir šios kadencijos Seime jie mato paskutinę galimybę ne tik įtikti ultrakonservatyviąjai savo rinkėjų daliai, bet ir įgyvendinti ideologiškai sau svarbų klausimą.

Ideologija tegul lieka ideologija, bet absoliučiai netoleruotinas politikų, ypač kai kurių valdančiųjų partnerių, bandymas pergudrauti valstybę kreipiantis į Etikos komisiją tam, kad būtų perskaičiuoti balsavimo rezultatai dėl sumažėjusio Seimo narių skaičiaus. Tai yra dar vienas selektyvios teisės taikymo Lietuvoje pavyzdys – „laikausi tik tų taisyklių, kurios atitinka mano interesus.“

Tikrosios priežastys, kodėl reikėjo „užkurti“ šį šeimos koncepcijos buldozerį yra viena tema, kitas dalykas – ką Lietuvoje iš tiesų darome dėl to, kad šeimoms auginančioms vaikus iš tikrųjų gyventi pasidarytų nors kiek lengviau. Juk šiandien vaiko auginimas yra toks brangus ir ne visos jaunos šeimos gali sau tai leisti. Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad vidutiniškai šeimos išlaidos susilaukus pirmagimio išauga 20-25 proc.

Taikomosios politikos institutas ragina valdžios institucijas ne užsiimti paramos šeimai imitavimu, tačiau realia parama šeimoms, nesvarbu, jos sudarytos santuokos pagrindu ar ne.

Institutas siūlo vaikų turinčioms šeimoms padidinti neapmokestinamų pajamų dydį. Tokiu būdu mes skatintume šeimų gausėjimą būtent dirbančiose šeimose. Tyrimais yra įrodyta, kad dirbantis žmogus jaučiasi saugesnis, aukštesnė jo savigarba, toks žmogus geriau integruojasi į visuomenę, dirbantis žmogus bus mažiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir t.t.

Nemažiau svarbus klausimas – realus vietų vaikų darželiuose didinimas. Nesvarbu, tie darželiai būtų valstybiniai ar privatūs, tačiau dabartinis vietų vaikų darželiuose trūkumas yra esminė problema ir nors pavienių siūlymų yra, bet apčiuopiamo rezultato nematome.

Komentaras skaitytas per „Žinių radiją“