Dvasininko vargai – pagrįstas skundas ar pavydžios kaimynės fantazija?

Kunigas
Kunigas
  © 123rf.com
Lukas Pileckas | Alfa.lt
2012-06-30 17:51

Paleistuvis dvasininkas ar pavydi kaimynė? Tokių istorijų, kai kurios nors parapijos dvasininkui sviedžiami kaltinimai lėbavimais, celibato nesilaikymu ar prabangiu gyvenimu – ne viena.

„Butrimonių parapijos kunigas J. Bakšys renka aukas ne tik bažnyčios remontui. Jau keletą metų. Tačiau jokio remonto nėra, tvora apgriuvusi, dažai atsilupę. Tai kur dingsta pinigai? Atsakymas toks – augina mergaite su moterimi iš parapijos pinigų. Mes, parapijiečiai, išlaikome jo šeimą, jis perka prabangias mašinas, keliauja po pasaulį už parapijiečių pinigus. Maža to, kunigas ne tik leidžia svetimus pinigus, bet ir rengia vakarėlius, kuriuose girtuokliaujama“, – atsiųstame laiške redakcijai rašė klebonijos kaimynystėje gyvenanti moteris.

Kunigui taip, kaip esą elgiasi klebonas, daryti negalima. Pašnekovę kraupino, jos teigimu, kone kasdien vykstantys triukšmingi pasisėdėjimai.

„Linksmybės vyksta beveik kasdien, ypač vasarą“, – tikino moteris.

Skundas pralinksmino

Butrimonių klebonas J. Bakšys, išklausęs istoriją, ėmė juoktis. Dvasininko teigimu, kai kurie parapijiečiai nuolat kuria sąmokslo teorijas, užuot atėję ir paklausę jo paties ir sulaukę atsakymų.

„Žinau, kad mano automobilis daug kam užkliūna. Tačiau dalį už jį sumokėtų pinigų, konkrečiai 18 tūkst. litų, skyrė vyskupija. Pridėjau dar kelis savo tūkstančius ir nusipirkau. Vyskupija paramą skyrė todėl, kad aptarnauju ne tik Butrimonių parapiją, bet tenka važinėti ir kitur, kas kartą po pusšimtį kilometrų. Todėl automobilis – pusiau tarnybinis“, – teigė pašnekovas.

Parama įsigyti automobiliams keletą parapijų aptarnaujantiems kunigams – įprasta praktika. Tą patį klebonas yra ne kartą pasakojęs parapijiečiams ir apie automobilį smalsavusiems seniūnijos darbuotojams.

Remontai užtrunka

Parapijietės kaltinimai lėtai vykstančiais bažnyčios tvarkymo darbais klebono taip pat nenustebino.

„Galbūt kai kurie žmonės norėtų, kad viskas įvyktų itin greitai. Tačiau tai neįmanoma, nes visi darbai kainuoja labai daug. Bet kritikai turėtų pasižiūrėti ir palyginti, kaip bažnyčia ir šventorius atrodė anksčiau, kaip atrodo dabar, ir paklausti savęs, ar tikrai nieko nepadaryta, niekas nepagerėjo“, – sakė kunigas.

Šeimininkė – įprasta

Į parapijietės kaltinimą lėbavimu dvasininkas taip pat turi atsakymą. Būdamas iš gausios giminės, J. Bakšys esą paprasčiausiai yra lankomas artimų žmonių. Ne ką mažiau kleboną nustebino ir kaltinimas romanu su kleboniją prižiūrinčia moterimi.

„Aš tikrai neturiu ko slėpti. Visi klebonai turi šeimininkes. Juk reikia ir kleboniją sutvarkyti, ir pietus paruošti, ir dar daugybę buitinių darbų nudirbti, kurių per savo pareigas negalėtume spėti. Mano šeimininkė turi dukrą, galbūt tai būtų galima visaip vertinti, tačiau išvaryti ją gyventi kitur paprasčiausiai nehumaniška“, – tvirtino dvasininkas.

Dvasininkų kelyje – pagundos

Psichologas dr. Marius Daugelavičius Alfa.lt tikino, kad dvasininkų kelias atsisakant pasaulietiškų vertybių ir poreikių – nelengvas. Maža to, reikalaujantis nuolatinės savikontrolės.

„Kalbant apie celibatą ir kūniškos meilės atsisakymą kunigų luome spręsti vienareikšmiškai negalima. Tai sudėtingas klausimas. Sunkus tiek apie tai galvojantiems, tiek su tuo susiduriantiems kasdienybėje“, – sakė psichologas.

Pasak. M. Daugelavičiaus, atsisakyti kūniškos meilės žmonėms itin sunku, nes ji – užprogramuota genuose ir psichologijoje kaip giminės pratęsimo instinktas.

„Su tokia ar panašiomis pagundomis kovojantis dvasininkas turi labai dirbti su savimi, motyvuoti save, žinoti, dėl ko atsisako tokių dalykų. Tik tada bus šiek tiek lengviau“, – tikino pašnekovas.

Psichologo manymu, dėl jau minėtų priežasčių dvasininkams pasiduoti pagundoms itin lengva. Tereikia šiek tiek užsimiršti.

„Tai, kad žmonės baigia specialius mokslus ir duoda įžadus, dar nieko nereiškia. Tokiems išbandymams dvasininkai turi būti subrendę viduje, kitaip nieko nebus“, – sakė M. Daugelavičius.