STT neigia, kad dėl Labanoro bažnyčios atstatymo vykdomas tyrimas

Labanoro bažnyčia (Rimos Aukštuolytės nuotr.)
Labanoro bažnyčia (Rimos Aukštuolytės nuotr.)
  © Alfa.lt
INFO TV | BNS
2012-06-25 16:13

Labanoro bažnyčios atstatymui Vyriausybė skyrė pusę milijono litų, dar 100 tūkst. Lt pridėjo Švenčionių rajono savivaldybė. Aktyviai aukojo ir žmonės, vienas dosnus rėmėjas skyrė net 100 tūkst. Lt, kitas leido iškirsti dalį jo miško ir be atlygio atidavė visą medieną – jos turėjo užtekti net dviem bažnyčioms suręsti. Dalis medienos per statybas dingo, pačių statybų kaina esą jau dabar viršija rinkos kainas daugiau nei puse milijono litų. Statybomis besirūpinęs Klebonas vos sudėjus naujus bažnyčios pamatus ir atsiskaičius už pirmuosius darbus įsigijo naują automobilį. Aplinkiniams pareiškė, kad kunigas nebūtinai turi važinėti „golfuku“.

Mokėjo klebonui

Statybininkai skaičiuoja, kad visą bažnyčią atstatyti ir visiškai įrengti būtų kainavę apie 1,2 mln. Lt. Esą klebonas dar tik projektuojant bažnyčią jau vaikščiojo pas statybininkus, tardamasis, kaip padaryti, kad dalis pinigų grįžtų bažnyčiai, teiravosi, kiek galima kilstelėti darbų kainas.

„Taip buvo, manau, su mumis dar pirmaisiais tokia kalba, bet mes nepasirašėme, tada atsirado kiti, kurie, matyt, sutiko“, – „Info TV“ laidai „Info Diena“ pasakojo bendrovės „Minduvos statyba“ direktorius Saulius Venclovas.

Bažnyčią atstačiusios bendrovės direktorė tikino, kad už įmonės pinigus klebonui buvo remontuojami automobiliai, teko kitų gėrybių.

„Klebonui už jo kai kuriuos darbus buvo sumokėta, už jo pirktas medžiagas buvo sumokėta, už klebono mašinų remontą aš sumokėjau, tad vienu žodžiu – viskas buvo padaryta, padaryta daug. Bet tų pinigų nei man kas atidavė, nei dar ruošiasi sumokėti“, – sakė bendrovės „Vidista“ direktorė Vida Maišėnienė.

Dingo mediena

Statybų įkarštyje išaugo ne tik darbų kaina, bet ir dingo pusė paaukotos medienos. Dėl medienos vagystės pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Bažnyčią atstatę verslininkai kaltina subrangovus, pastarieji sako, kad tai šmeižtas.

Medieną bažnyčios atstatymui paaukojo parapijietis, leidęs iškirsti dalį jo miško. Visos medžiagos buvo perduotos statybą organizuojančiam klebonui.

„Aš tą medieną tik priėmiau, vėliau perdaviau rangovams. Tegul jie jau aiškinasi, kur ji pradingo“, – sakė Labanoro klebonas J. Kazlauskas.

Klebonas nuo kaltinimų atsižegnoja

Klebonui kaltinimus metę verslininkai tikino, kad bažnyčios tarnas vengė atsiskaityti su rangovais, kol nebuvo pagrasinta teismu. Tačiau net ir tada esą išsisukinėjo, sutiko sumokėti tik įsikišus kurijai, kuri siekė išvengti skandalo.

Labanoro klebonas tikino, kad visi kaltinimai laužti iš piršto – statybininkai esą surašė per dideles sąskaitas, o dabar kerštauja.

„Tikrai nepagrįsti kaltinimai. Aš, kaip klebonas, puikiai žinau, turiu buhalterę, kuri viską tvarko, ir mes duodame ataskaitą vyskupijai. Čia nėra taip, kad sugalvojai, paėmei iš banko pinigus ir kažkur jie dingo ir nežinai kur. Kaip jūs mane įsivaizduojate kaip kleboną, kad aš gavau pinigus ir kažkur juos išleidau, bet nežinau kur? Taip negalima (juokiasi)“, – paklaustas apie galimus „atkatus“ sakė Labanoro klebonas.

STT kleboną, Labanoro seniūną ir statybininkus apklausė, tarnybai rangovai pateikė ir sąskaitas už klebono asmenines gėrybes. Kol kas įtarimai byloje niekam nepateikti.

Padegimas?

Labanoro bažnyčią, pirmą kartą raštuose paminėtą XVI a., ugnis pasiglemžė 2009-aisiais prieš pat Kalėdas.

Įtarta, kad tai – padegėjų darbas. Nuodėguliuose rastos spynos buvo atrakintos, nerasta ir maždaug 10 mln. Lt vertės bažnyčioje kabėjusių paveikslų liekanų, pasigesta net juos laikiusių metalinių kablių, kurie esą negalėjo išsilydyti. Pareigūnai spėjo, kad gaisras sukeltas slepiant paveikslų vagystę, tačiau tvirtų įrodymų taip ir nerasta.

STT teigia, jog dėl Labanoro bažnyčios atstatymo nevykdomas joks tyrimas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia neatliekanti jokio tyrimo, susijusio su sudegusios istorinės Labanoro bažnyčios atstatymu.

„Nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas, susijęs su Labanoro bažnyčia“, - BNS pirmadienį sakė STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas.

Tai jis pareiškė paprašytas pakomentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kuriuose remiantis televizija „Info TV“ rašoma, jog „statybų kaina esą išpūsta, o parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas galėjo pasisavinti pusę milijono litų“.

R.Golubovo teigimu, žiniasklaidoje pasirodžiusios antraštės apie STT esą krečiamą Labanoro bažnyčią, „neatitinka tikrovės“.

Jis pažymėjo, kad Labanoro klebonas pats kreipėsi į STT prašydamas įvertinti dokumentus, susijusius bažnyčios atstatymo darbais.

Pasak STT atstovo, medžiaga buvo perduota įvertinti Seimo Audito komitetui.

J.Kazlauskas BNS sakė, jog jis STT paprašė įvertinti statybų dokumentus, nes bažnyčios atstatymui buvo naudojami ir „valdiški pinigai“.

„Kai bažnyčia buvo statyta, buvo valdiškų pinigų. Tai mes norėjome (patikrinti), ar tie pinigai tvarkingai panaudoti. Kad paskui nebūtų kalbų visokiausių. Gavom atsakymą, kad medžiaga patikrinta“, - aiškino Labanoro klebonas.

„Info TV“ kalbinti verslininkai abejojo bažnyčiai atstatyti skirtų pinigų naudojimo skaidrumu, sakė, kad klebonas vengė atsiskaityti už darbus.

Tuo metu klebonas tokius kaltinimus vadino nepagrįstais.

„Aš, kaip klebonas, puikiai žinau, turiu buhalterę, kuri tvarko viską, ir mes duodam ataskaitą vyskupijai. Čia nėra taip, kad sugalvojai paėmei iš banko pinigus ir kažkur jie dingo ir nežinai kur. Kaip jūs mane įsivaizduojat kaip kleboną, kad aš gavau pinigus, ir kažkur juos išleidau, bet nežinau kur?“, - cituojamas J.Kazlauskas.

Labanoro švenčiausios mergelės Marijos gimimo bažnyčia sudegė 2009-ųjų gruodžio 21-ąją. Ugniagesiai išgelbėjo tik varpinę.

Ši šventovė pastatyta XVIII amžiuje, ji buvo pripažinta architektūros paminklu, joje buvo 17 dailės paminklų.