Studijos užsienyje: abiturientai atranda ir „pigią“ Olandiją, ir „kokybišką“ Australiją

Studijos užsienyje.
Studijos užsienyje.
  © 123rf.com

Nors nėra tikslios statistikos, kiek Lietuvos abiturientų pasirenka studijuoti užsienio universitetuose, jiems tvarkyti studijų reikalus padedančios organizacijos pastebi, kad bene geidžiamiausia šalimi būsimiems studentams išlieka Jungtinė Karalystė, populiarėja „pigesnė už Angliją“ Olandija, vėl atrandama Amerika. Kaip ir Lietuvoje, abiturientai užsienyje bene dažniausiai renkasi socialinius mokslus.

„Dabartiniai abiturientai jau įstojo į užsienio aukštąsias. Užsienio universitetai priima nesulaukę valstybinių egzaminų. Dabar – atokvėpis prieš rudeninį naujųjų dvyliktokų ir vienuoliktokų antplūdį.

Abiturientų pasirinktos populiariausios studijų kryptys – ekonomika ir kiti socialiniai mokslai. Aišku, yra ir būsimų biotechnologų, medikų, architektų. Kaip daugiausia angliškų programų siūlanti neangliška ir pigesnė nei Anglija šalis vis labiau populiarėja Olandija. Aišku, išlieka Anglija, be to, vėl populiarėja Amerika“, – apie lietuvių pasirinkimus pasakojo Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė.

Pagalbos į užsienio šalis besidairantiems abiturientams prireikia visuose etapuose – ir renkantis studijas, ir ruošiant dokumentus, rengiantis stojamiesiems egzaminams, ieškant bendrabučio ar imant studijų paskolą. Todėl studentų ir aukštųjų užsienio mokyklų tarpininkais tampančios organizacijos negaili patarimų tėvams, kiek kainuos studijos, būtinosios gyvenimo išlaidos ir ko tikėtis išleidus atžalą į užsienį.

„Svarbiausia padėti vaikui padengti pradines išlaidas: kelionę, aukštosios mokyklos mokestį už knygas, išlaidas maistui ir būstui pirmaisiais mėnesiais. Yra apskaičiuota, kad pirmiems 3–4 mėnesiams jums reikės nuo 6 iki 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jūsų vaikas gali susirasti darbą, nes Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje yra unikalios galimybės derinti studijas ir darbą. Studentui pakanka dirbti 15–20 val. per savaitę, kad padengtų visas išlaidas.

Todėl labai svarbu palaikyti jaunuolį pirmus 3–4 mėnesius, kol praeis adaptacijos laikotarpis, ir duoti laiko susirasti darbą“, – tėvams patarimų duoda tarptautinės asociacijos „Dream Foundation“ atstovai Lietuvoje „Fox Universitetai“, padedantys abiturientams pasirinkti aukštąsias mokyklas užsienyje.

Psichologija, kineziterapija, turizmas, komunikacijos mokslai, chemija, molekulinė biologija, turizmas, medicina, ekonomika, okeanologija – tokių abiturientų norimų užsienyje studijuoti specialybių galima rasti įvairiuose interneto forumuose. Nemaža dalis jaunuolių žvalgosi į Daniją.

Šiemet gana sparčiai daugėjo ir būsimų studentų, norinčių studijuoti Australijoje, nors anksčiau ši šalis laikyta patogia pakeliauti ir padirbėti, pasirinkus studijuoti labiau dėl formalumo negu dėl noro įgyti išsilavinimą ar specialybę, dabar lietuvių požiūris keičiasi.

„Žmonės sužinojo, kad Australija yra dar viena galimybė geram išsilavinimui, tėvai pradeda noriai investuoti, nes jie sieja šią šalį ne vien su geru išsilavinimu, bet žiūri plačiau – tai nauja kultūra, gyvenimo patirtis.

Paklausimų dėl studijų yra įvairių, pavyzdžiui, daug kas domėjosi medicinos studijomis, bet jos tikrai brangios, ir aš nepatariu šių studijų rinktis Australijoje: Europoje pagal kokybę ir kainą variantai geresni. Daug kas renkasi tokias gerai Australijoje išvystytas sritis kaip finansai, vadyba, rinkodara, inžinerija, kalnakasyba. Manau, minėtos sritys yra vienos geriausiai išvystytų pasaulyje. Taip pat žmonėms patinka mokymosi modeliai, kurie yra koncentruoti į konkretų dalyką“, – sakė projekto „Studijos Australijoje“ sumanytojas Artūras Zakarauskas, šiuo metu gyvenantis šioje šalyje.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009–2010 metais kitose Europos Sąjungos šalyse visų pakopų studijose – bakalauro, magistro, doktorantūroje ir rezidentūroje – studijavo per 7 tūkstančius Lietuvos piliečių. Tai sudaro 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Lyginant 2007–2010 metus, didelių užsienyje studijuojančių skaičiaus pokyčių nėra. Daugiausia, kaip ir Lietuvoje, jaunimas užsienyje renkasi socialinius mokslus.

Populiariausios tarp lietuvių studentų yra ES šalys – Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Danija.

„Lygindami su 2011 metais, šiemet pastebėjome, kad studijuoti užsienyje norinčių abiturientų padaugėjo 5 proc. Jie dažniausiai renkasi Europos Sąjungos anglakalbes šalis, populiariausios – ekonomikos, vadybos, kitų socialinių mokslų studijos, menai, dizainas, nemažai jaunuolių renkasi inžineriją“, – sakė kalbų mokyklos „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

Pasak jo, pernai buvo kilęs ažiotažas dėl studijų Škotijoje – tai kiek prigesino lietuvių norą mokytis Anglijoje. Vis dėlto tendencijos išlieka panašios.

Nors daugelis užsienio universitetų jau baigė priėmimą, abiturientai, nusprendę, kad norėtų studijuoti užsienyje, iki birželio pabaigos dar gali susirasti norimą mokslo įstaigą Olandijoje. „Studentų aktyvumas didelis, jie turi daug galimybių. Pinigai? Patys britai paskaičiavo, kad 50 proc. jų niekada negrąžins valstybės suteiktos studijų paskolos“, – pasakojo R. Jurkėnas, pridūręs, kad kasmet atsiranda vienas kitas lietuvis, nusprendęs rinktis studijas Kinijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ar JAV.