TPI projekto dalyviai: demokratijai lygiaverčių alternatyvų nėra

We are in dalyviai (Dimitrinkos Kyuchukovos nuotr.)
We are in dalyviai (Dimitrinkos Kyuchukovos nuotr.)
  © Organizatoriai

Apklausų duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvauja apie trečdalis šalies piliečių. Savanoriška veikla dažniau domisi jaunesni žmonės (maždaug iki 29 metų), aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Savanoriškos veiklos idėja glaudžiai susijusi su dalyvavimu apskritai, nes nevyriausybinėje veikloje dalyvaujantis žmogus nėra niekieno verčiamas, jis motyvuojamas įvairių kitų faktorių – naujos patirties įgijimu, socialinių ryšių plėtojimu, neformaliai gaunama patirtimi bei žiniomis.

reklama

Mes dalyvaujame

Dalyvavimas yra vienas svarbiausių demokratinės sistemos komponentų, užtikrinantis sėkmingą demokratijos funkcionavimą bei tęstinumą. Tuo pat metu menkas dalyvavimas viešajame gyvenime, netgi rinkimuose, kelia pavojų demokratijai, suteikdamas per didelės įtakos marginalinėms, populistinėms politinėms jėgoms.

Taikomosios politikos institutas (TPI) nuo pat įsteigimo didelį dėmesį skiria jaunimui, būtent jaunosios kartos pilietiniam, politiniam jaunimo aktyvumui, dalyvavimui nevyriausybinių organizacijų veikloje. Be įvairių renginių bei pateiktų siūlymų, 2012 pavasarį TPI įgyvendino ir tarptautinį projektą „Mes dalyvaujame“ (angl. We are In). Projektas, kurį finansavo Europos Komisija bei Taikomosios politikos institutas, buvo įgyvendinamas drauge su tarptautiniais partneriais.

Pasak Šarūno Gustainio, vieno TPI steigėjų, „panašaus projekto imtasi dėl dviejų pagrindinių motyvų – siekio ir toliau skatinti jaunų žmonių aktyvumą bei remti kartų kaitos procesus Lietuvoje. Projektu „Mes dalyvaujame“ netiesiogiai siekta abiejų šių tikslų, kadangi jaunuoliai iš Lietuvos ir Bulgarijos įvairiose paskaitose, simuliacijose, diskusijose, debatuose, mokėsi suprasti ne tik institucinę demokratijos pusę, bet ir demokratinę dalyvavimo, dialogo kultūrą“.

Projektą „Mes dalyvaujame“, į kurį pritraukta jaunuolių ne tik iš didžiųjų šalies miestų, bet ir rajonų centrų, sudarė dvi dalys. Pirmoji – rinkimų – dalis buvo įgyvendinama paraleliai Lietuvoje ir Bulgarijoje, kur abiejų šalių organizacijos inicijavo analogišką 5 dienų trukmės renginių ciklą. Šio renginių ciklo metu buvo simuliuojami demokratiniai rinkimai, kurių metu buvo atrinkta po 10 atstovų, patekusių į jau Vilniuje vykusį antrąjį projekto etapą.

Antrajame – atstovavimo – etape Lietuvos ir Bulgarijos atstovai plėtojo interesų atstovavimo gebėjimus, susipažino su rinkimų kampanijomis, politinės komunikacijos specifika, dalyvavo darbo grupių užsiėmimuose, debatuose, simuliuojamu rinkimų metu rinko geriausius valstybės valdymo modelius. Šio etapo dalyviai dalyvavo ir įtakingo JAV senatoriaus, respublikono Johno McCaino paskaitoje apie JAV pastangas demokratijos stiprinimo procesuose Rytų Europoje.

Demokratijai lygiaverčių alternatyvų nėra?

Projektui pasibaigus, Taikomosios politikos instituto ekspertas Jaunius Špakauskas sakė, kad „po 2008 metų ekonominės krizės ir įsivyravusio dar didesnio netikrumo, šiandien demokratija patiria nemažų iššūkių: nedemokratinės valstybės, tokios kaip Rusija, ypač Kinija, Vidurio Rytų šalys, ekonomiškai stiprėja, o tradiciškai laikyti demokratijos „etalonai“, tokios ekonominės, politinės, karinės etc. galybės kaip JAV, Didžioji Britanija ar Prancūzija, yra gilioje ekonominėje, netiesiogiai ir demokratinėje, krizėje. Stiprią demokratinę tradiciją turinčios šalys, ypač Europoje, taip pat ir JAV, susiduria ir su dešiniojo populizmo, radikalizmo grėsmėmis“.

Nepaisant visko, paskutiniajame projekto „Mes dalyvaujame“ renginyje, kur antrąjį etapą sėkmingai išlaikiusiems projekto dalyviams buvo įteikti specialūs TPI sertifikatai, konstatuota, kad jokios lygiavertės alternatyvos demokratiniam režimui šiuo metu nėra. Užkietėję demokratai nors ir sutinka, kad demokratija kritikuotina, netobula, generuojanti aibę problemų, bet jokios grėsmingos konkurencijos visgi nepatiria. Iš pažiūros santykinai sėkmingi nedemokratiniai politiniai režimai, tokie kaip minėti Kinijoje ar Rusijoje, remiasi ekonomine sėkme ir ekonominės krizės atveju tampa nestabilūs.

Darytina bendra išvada, kad demokratija turėtų būti suprantama ne kaip būsena, pasiekiamas gėris, tačiau kaip procesas. Todėl vartodami demokratijos terminą mintyje turėtume visuomet turėti kitą giminingą sąvoką – demokratizaciją, kuri reiškia nuolatines pastangas ne tik siekti demokratiško sprendimų priėmimo proceso, tačiau ir stiprios vidinės energijos siekti dialogo, kitos, prieštaraujančios nuomonės priėmimo ir kritinės minties plėtros.

Projektas „Mes dalyvaujame“ yra finansuojamas remiant Europos Komisijai, tačiau šis pranešimas atspindi tik Taikomosios politikos instituto požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

http://www.taikomojipolitika.lt/