Mušti moterį – lietuviška pramoga?

Vaizdas mušama moteris iš Lietuvos
Vaizdas mušama moteris iš Lietuvos

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo informaciją apie tai, kad populiariame interneto tinklalapyje „Youtube“ yra platinama filmuota medžiaga, kurioje Lietuvos kaime žiauriai mušama moteris.

Videoklipe „Lietuvos kaimo erelis“ vyras žiauriai muša moterį, ją tampo, spardo, kumščiais daužo per veidą, aiškina, kad galės „turėti mėlynių". Moteris iš pradžių ginasi, vėliau tiesiog šaukia vyrą vardu.

reklama

„Tai mane sukrėtė, – LGKT rašė minėtame tinklalapyje siužetą aptikęs skaitytojas. – Nufilmuota, kaip vyras muša moterį. Tokius atvejus nedelsiant turėtų pradėti tirti policija.“

Įžvelgus nusikalstamos veikos požymius, ši informacija perduota teisėsaugos institucijoms.

Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai netaikomi šeimos ir privataus gyvenimo sritims, todėl tarnyba negalėtų pradėti tyrimo dėl smurto.

Pagal Lietuvoje šiandien galiojančius įstatymus smurto šeimoje aukos, patyrusios nedidelius sveikatos sutrikdymus, gali smurtautoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik privataus kaltinimo tvarka. Aukos dažnai yra finansiškai, psichologiškai ir kitaip priklausomos nuo smurtautojo, todėl tik nedaugelis nukentėjusiųjų kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas ir teismus.

Todėl Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė mano, kad „Generalinė prokuratūra gali pasižiūrėti į tai formaliai ir, kol ta moteris neparašys skundo, jokio tyrimo nepradės“.

M. Jankauskaitę labiausiai sukrėtė tai, kad tokį pasibaisėtiną smurto aktą kažkas „filmavo, užuot sustabdęs tokį siaubą, ir filmavo gana profesionaliai – su pritraukimais, atitolinimais, keitė poziciją, kad geriau matytųsi...“

Jos manymu, tai rodo visos Lietuvos visuomenės požiūrį į smurtą šeimoje. „Visi žinom, bet nieko nedarom, – piktinasi M. Jankauskaitė. – Apima beviltiškumas, ko galima tikėtis, kokios pagalbos iš policijos, kitų institucijų, kai tokie vaizdai filmuojami ir viešinami, kaip pramoga?“

Generalinė prokuratūra kol kas LGKT medžiagos nėra gavusi ir komentarų neteikia.

Moterys sudaro 94 proc. visų seksualinės prievartos aukų, 82 proc. asmenų, nukentėjusių nuo sutuoktinio ar partnerio, 64 proc. žmonių, patyrusių smurtą nuo savo vaikų. Namuose Lietuvos moterys rizikuoja patirti prievartą ar būti nužudytos tris kartus dažniau nei kur nors kitur.

Pabrėžtina, kad Europos Sąjungos valstybėse smurtas šeimoje, įvertinus jo latentiškumą, formų įvairovę bei sukeliamus asmeniui neigiamus padarinius – sveikatos sutrikimus, moralinę, materialinę žalą – yra kvalifikuojamas ne kaip privatus, o kaip visuomeninės reikšmės dalykas, kaip šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas.