Opozicijos fiasko: Šimašius liko ministro poste

Remigijaus Šimašiaus interpeliacija
Remigijaus Šimašiaus interpeliacija
© Karolis Kavolėlis

Antradienį Seime vyko slaptas balsavimas, kurio metu tautos išrinktieji sprendė, ar pritarti parlamento komisijos siūlymui nepritarti teisingumo ministro, Liberalų sąjūdžio deleguoto Remigijaus Šimašiaus atsakymams į jam interpeliacijoje suformuluotus klausimus.

Kad toks nutarimo projektas būtų priimtas, už jį turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Antradienį vykusiame slaptame balsavime dalyvavo tik 64 Seimo nariai.

Slapto balsavimo metu išduoti 63 balsavimo biuleteniai, rastas 61, iš jų galiojantys 55 biuleteniai, negaliojantys – 6. Už nutarimo „Dėl interpeliacijos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui“ projektą Nr. XIP-4390 balsavo 36, prieš – 15, susilaikė 4 Seimo nariai.

Interpeliaciją ministrui balandžio viduryje pateikė 29 Seimo narių grupė, uždavusi penkis klausimus: apie teismų reformą, situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbą, duomenų apie Alesį Beliackį perdavimą Baltarusijai bei situaciją Garliavoje.

DĖL GARLIAVOS IR KITŲ ĮVYKIŲ SEIMAS BALSUOS DĖL INTERPELIACIJOS TEISINGUMO MINISTRUI

Mazuronis: ministras atsakingas už teisingumo buvimą ar nebuvimą

Interpeliacijos iniciatorius, Seimo narys Valentinas Mazuronis, pristatęs interpeliaciją teisingumo ministrui, pabrėžė, kad Teisingumo ministerijos viena funkcijų yra valstybės politikos vykdymas.

„Ministerija ir (teisingumo – Alfa.lt) ministras atsakingi už teisingumo buvimą ar nebuvimą valstybėje“, – iš tribūnos kalbėjo V. Mazuronis.

„Tvarkietis“ akcentavo pritariantis R. Šimašiui, kad jis, kaip teisingumo ministras, negali kištis į jokias bylas, tačiau, Seimo nario manymu, tokie su įvairiomis bylomis susiję įvykiai, kaip nesėkmingas bandymas mažametę mergaitę perduoti jos biologinei mamai Laimutei Stankūnaitei Garliavoje, kurio metu nukentėjo pati mergaitė, rodo, kad kai kurie teismo sprendimų vykdymai pažeidžia žmogaus teises.

„Teismų sprendimus turi vykdyti visi, [...] tačiau teisminė sistema neturi būti uždara, savo sultyse verdančia sistema, kuri buvo sovietmečiu“, – aiškino V. Mazuronis.

Šimašius: teisingumą vykdo teismai, o ne teisingumo ministras

Teisingumo ministras R. Šimašius Seime, svarstant jo atsakymus į interpeliacijoje pateiktus klausimus, akcentavo, kad ministras negali kištis į teismų veiklą.
 
„Teisinėje valstybėje teisingumo ministras negali kištis į teismų veiklą. [...] Telefoninės teisės laikai praėjo. [...] Man apmaudu, kad kai kuriais atvejais Seimo nariai, nedalyvavę tyrimuose, žino, kas yra kaltas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl situacija teisinėje sistemoje tampa dar komplikuotesnė“, – dėstė ministras.

„Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, o ne teisingumo ministras“, – kiek vėliau pridūrė R. Šimašius.

Jis pripažino, kad Lietuvos teisinei sistemai reikalingi pokyčiai. Visgi, pasak R. Šimašiaus, tik dirbant visiems kartu, galima pasiekti efektyvaus reformų įgyvendinimo.

„Kai prieš daugiau kaip trejus metus gavau Seimo pasitikėjimą tapti teisingumo ministru, gavau pasitikėjimą daryti pertvarkas ir reformas, į ką visą laiką ir koncentravausi. Jei Lietuvoje viskas būtų gerai su teisingumu, būčiau pirmas, kuris pasiūlyčiau ministeriją panaikinti, nes, jei nebūtų problemų su teisingumu, nereikėtų ir ministerijos. Deja, taip nėra“, – sakė ministras.

R. Šimašius, kalbėdamas apie įvykius Garliavoje, pripažino, kad „institucijos, kurios turi vykdyti teismo sprendimą, ne visada savo darbą atlieka gerai“.

„Vaikas tikrai yra ne daiktas, kurį galima išrauti iš vienos vietos ir pastatyti į kitą“, – pabrėžė ministras, pridurdamas, kad yra inicijavęs antstolių, kurie turi užsiimti vaiko perdavimo procedūromis, darbo taisykles.

Anot R. Šimašiaus, jo dėka nuo šiol antstoliai vaiko perdavimo procesuose privalo konsultuotis su vaiko teisių kontrolieriais.

„Vyriausybė nesprendžia bylų, ir Jūs tai žinote“, – į Seimo nario Dailio Alfonso Barakausko kritiką dėl Teisingumo ministerijos neveiksnumo Garliavos įvykių atžvilgiu reagavo teisingumo ministras.

Kubilius: interpeliaciją laikau visiškai nepagrįsta


Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius teigė manantis, kad interpeliacija teisingumo ministrui R. Šimašiui yra nepagrįsta, o jam adresuojama kritika – nesiderinanti su intelektualiu ministro darbu.

„Interpeliaciją laikau visiškai nepagrįsta. [...] Raginimas kištis į teismų veiklą yra visiškas nesusipratimas“, – R. Šimašių gynė premjeras.

Liberalcentristas Burba siūlė iš posto trauktis pačiam Šimašiui

Seimo liberalcentristų frakcijos seniūnas Andrius Burba siūlė R. Šimašiui iš posto pasitraukti pačiam.

„Man atrodo, kad Jūs esate atsiplėšęs toli nuo realybės. [...] Ne vienas vidaus reikalų ministras prisiėmė atsakomybę už savo ar savo pavaldinių veiksmus ir prisiėmė atsakomybę, tai ar nemanote, kad ir Jūs taip turėtumėte pasielgti?“ – klausė Seimo narys.

Teisingumo ministras patikino, kad pats trauktis nesiruošia, ir paragino A. Burbą, kuris jam nepagailėjo kritikos dėl situacijos Lietuvos įkalinimo įstaigose, pačiam teikti iniciatyvas, kuriomis situacija pagerėtų.

Baukutė dėkojo ministrui

Asta Baukutė buvo kone vienintelė Seimo narė, kuri interpeliacijos teisingumo ministrui svarstymo procese kreipdamasi į ministrą jam dėkojo.

„Turiu padėkoti, kad per trejus metus gynėte vaikų teises“, – sakė A. Baukutė, primindama apie vadinamųjų „gyvybės langelių“ atsiradimą Lietuvoje.

Visgi A. Baukutė priminė R. Šimašiui Garliavos istoriją. Seimo narė susirūpino, kas gali nutikti Drąsiaus Kedžio dukrai, jei ji bus perduota valstybės saugomai Laimutei Stankūnaitei.

„Mano supratimu, norint, kad vaikystė būtų apginta ir vaikas turėtų laimingą vaikystę, nuolatinis šitos vaikystės rodymas per televizorių, aptarinėjimas diskusijų laidose, žinių laidose, Seimo tribūnoje, tai nėra tos laimingos vaikystės dalis. Laimingi vaikai nėra rodomi per televizorių, kaip ten dėl jų pešasi. Aš labai noriu tikėti, kad norint, kad žmogus turėtų laimingą vaikystę, jį reikia šiek tiek mažiau rodyti per televizorių, nerodyti jo asmeninių laiškų ir daugybės kitų dalykų nedaryti“, – prisimindamas įvykius Garliavoje, dėstė R. Šimašius.

Liberalų sąjūdis savo ministrą gynė

Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis interpeliaciją savo politinės jėgos deleguotam ministrui pavadino beprecedente.

„Ši interpeliacija yra beprecedentis įvykis per visą šios kadencijos, o galbūt ir viso pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos Seimo istoriją. Beprecedentė tuo aspektu, kad ministrui nepasitikėjimas reiškiamas vien už teigiamus, gerus darbus. Peršasi išvada, kad ministras Šimašius savo principinga veikla užsitraukė kai kurių politinių jėgų nemalonę, nes sulaužė daugelį metų iki tol galiojusią taisyklę: „tvarka – eiliniams, o teisingumas – išrinktiesiems“. Todėl raginu Seimą nelikti suklaidintam tų jėgų, kurios galimai siekia tiktai politinių dividendų ir siauros naudos“, – kalbėjo E. Masiulis.

Anot liberalsąjūdiečių vedlio, R. Šimašiui interpeliacija inicijuojama dėl to, jog ministras ragina teisingumą vykdyti teismuose, o ne gatvėse, dėl to, kad ministras ėmėsi reformuoti teismų veiklą ir skatina į juos įtraukti visuomenės tarėjus, dėl to, kad ministras išjudino sustabarėjusią įkalinimo įstaigų sistemą, kurioje galiojusi tvarka galimai buvo naudinga ne tik tam tikriems verslo, bet ir kai kurių politinių partijų atstovams.

„Teisingumo ministro pradėtos reformos yra negrįžtamos ir jokiomis interpeliacijomis jų užgniaužti nepavyks“, – teigė E. Masiulis.

 

Opozicijos fiasko: Šimašius liko ministro poste

Remigijaus Šimašiaus interpeliacija
+1