Izraelyje dizainerė Grigonytė pamėgo košerinį maistą

Žydrūnė Grigonytė
Žydrūnė Grigonytė
© Asmeninis albumas

Izraelyje gyvenanti ir Lietuvoje šiuo metu viešinti drabužių dizainerė Žydrūnė Grigonytė, pasirodžiusi mados namų „Cantas“ pristatyme, pribloškė savo elegancija bei asimetriška smaragdo spalvos suknia iš vardinio, patentuoto audinio „Zidra“. „Tai – visai nauja kryptis mados kultūroje. Izraelyje ji vadinama „wearibl art“ – „nešiojamasis menas,“ – šypteli suknią iš savo naujausios kolekcijos ekspromtu pademonstravusi Žydrūnė. Dizainerė prasitaria – šios kolekcijos fotosesija įvyks Vilniuje, po to ji bus išvežta į Izraelį.

Stulbinančiai liekna, 54 kilogramus tesverianti dizainerė nesiginčija – pati galėtų būti kuo puikiausias modelis. Žydrūnė šios galimybės neatmeta, o paprašyta atskleisti savo žavesio paslaptį, mielai išduoda: sveika gyvensena, sportas ir geras maistas.

Taigi, Žydrūne, dėl puikios Tavo išvaizdos nėra „kalti“ genai?

Tikrai ne genai... (Juokiasi.) Aš daug sportuoju, bėgioju. Valgau kokybišką maistą. Izraelyje pradėjau valgyti daug daržovių, vaisių, derinti maistą. Pavyzdžiui, pieno produktų niekada nevalgau su mėsa.

Bet juk Izraelyje niekas nevalgo mėsos. O Tu ją valgai?

Taip, būtinai. Mėsa – mano energijos šaltinis. Vegetarai arba žaliavalgiai ant manęs užpyks, ir tegul pyksta, bet aš taip sakau: tie, kas nevalgo mėsos, neturi ir jėgų. Teturi jų plaukti pasroviui, bet jie neturi jėgų sukurti kažką naujo, eiti į priekį. Kiek aš pažįstu vegetarų, jie yra liūdni, nes neprivalgę, neturi jėgų. Nei fizinių, nei dvasinių. Jie turi jėgų tik meditacijai. O juk mėsa – tai jėga, adrenalinas, grobuoniškumas. Visai kitoks gyvenimas, kitokie pojūčiai, kita gyvenimo kokybė. Man mėsa patinka, ir aš jos nesiruošiu atsisakyti. Valgau avieną, vištieną, jautieną, tiesa, kiaulienos nemėgstu. Nemėgau ir nemėgstu. Niekada, net gyvendama Lietuvoje, jos nevalgiau.

reklama

Kokio lietuviško maisto, patiekalo turėjai atsisakyti išvykusi gyventi į Izraelį?

Nieko aš neatsisakinėjau, bet man patinka kažką atrasti, pabandyti, aš nesu sustabarėjusi. Neturiu taisyklių, stereotipų. Tą valgysiu, to nevalgysiu ... Izraelyje iš naujo „atradau“ jautieną, pagamintą marokietiškai. Jautiena yra „jėga“, tiesa, pagaminta, paruošta tam tikru būdu, pavyzdžiui, virta, troškina 3-5 valandas. Užtat tokios mėsos skonis nerealus – ji tirpsta burnoje. Jautiena labai sveika, tai – geležies ir jėgų šaltinis.

Tavo vyras Eladas sutinka su tokiu Tavo požiūriu – esą mėsą valgyti sveika? Juk žydai mėsos nevalgo.

Valgo. Bet tai – jau individualus pasirinkimas. Kaip ir kiekvienoj tautoj yra valgančių mėsą, yra vegetarų, taip ir tarp žydų... Jie valgo netgi kiaulieną, bet ji turi būti 6-8 valandas verdama, troškinama, kad iš jos išeitų toksinai. Ji turi būti tinkamai paruošta – kad taptų košerinė.

Košerinio maisto gamyba – sudėtingas, ne visoms šeimininkėms įkandamas riešutėlis. Ar gamindama maistą pati laikaisi šių taisyklių?

Ne. Aš nesilaikau jokių taisyklių, nes man jų nereikia, aš to nenoriu. Užsimanę tokio maisto su vyru verčiau užsukame į košerinio maisto restoraną. Man patinka košerinis maistas, bet jo ruošimo taisyklių nevardinsiu, nes jų yra apie 2 tūkstančius. Tiesa, pakanka kelių pagrindinių.

Taigi bent pasakyk, kokį košerinį patiekalą valgant galima aplaižyti pirštus? Ką būtinai rekomenduotum pasigaminti?

Jau kalbėjau apie jautienos troškinį. Tai – kažkas ypatingo.

Ir dažnai Izraelio šeimininkės jį gamina?

Žiūrint kokios tautybės ta šeimininkė. Rusė ar ukrainietė verda barščius, prancūzė, marokietė – savo šalies patiekalą. O aš iš daugybės patiekalų išsirinkau jautieną. Troškiniui paruošti tinka tik aukščiausios kokybės mėsa – argentinietiška. Pasirinkus kitokią mėsa nebus tokia minkšta ir skani.

reklama

Izraelyje jaučiamas susirūpinimas sveika mityba, gyvensena? Kokį maistą tu renkiesi, kas Tave labiausiai šokiruoja?

Man baisiausia matyti, kaip vaikai valgo bulvių traškučius, keptus ant palmių aliejaus, su šimtu E. Pirkdama maistą, visada paskaitau, kas parašyta ant pakuotės. Kodėl turiu valgyti, tai, kas žalinga sveikatai? Renkuosi tai, kas naudinga. Pavyzdžiui, pietums dažnai valgau pupelių sriubą. Pupelėse daug proteino, kuris reguliuoja kraujospūdį bei cukraus kiekį kraujyje.

Taigi Tu pati sau daktarė?

Ne, ne daktarė. Profesionaliai patarti galiu tik drabužių dizaino srityje. Mitybos srityje galiu patarti tik mėgėjiškai. Bet daugeliu dalykų labai rimtai domiuosi, tai pritaikau savo gyvenime.

Atrodai stulbinančiai dailiai. Renkiesi sveiką maistą, gal sportuoji?

Bėgioju. Ir Lietuvoje, ir Izraelyje. Mano draugė, maratonininkė Živilė Balčiūnaitė man seniai padarė įtaką. (Šypsosi.) Man patinka grynas oras. Man patinka savijauta po bėgimo. Patinka kūno ir sielos harmonija. Patinka gyvenimas tuščiu skrandžiu. Noriu pabrėžti – tuščiu, bet ne alkanu. Šiuo metu sveriu 54 kilogramus. Nenoriu sverti nei mažiau, nei daugiau. Tikiuosi, kad taip ir laikysiuosi.

Negalėsi valgyti bet ko.Taigi ką valgai pusryčiams? Esi susidariusi pavyzdinį racioną?

Taip, izraelietišką. 300 g salotų: pomidorų, agurkų, petražolių, vienas svogūnas, alyvuogės, įvairių rūšių sūriai, 2 kiaušiniai. Tai – vienos iš sveikiausių ir naudingiausių salotų. Vėliau – apelsinų ar greipfrutų sultys, puodelis espresso kavos. Ir būtinai, visos dienos metu – 2.5 litro vandens. Vandenį Izraelyje gerti privalu. Apskritai visur jį gerti privalu. Dabar, kai Lietuvoje nusistovėjo šilti orai, be 2 litrų apsieiti negalima. Supraskite – vanduo reguliuoja svorį, su juo iš organizmo pasišalina šlakai. Iš pradžių, pradėjus jo daug gerti, galbūt pasijusite apsunkę, bet vėliau pajusite palengvėjimą – vanduo išvalys organizmą.

Bet nusibos bėgioti į tualetą...

Na, kaip pažiūrėsi... Kažkas kas pusvalandį bėgioja rūkyti. Tai gal geriau pabėgioti į tualetą, išsivalyti organizmą žinant, kad kažką darai naudinga sau? Pietums man labai patinka salotos su rukola, baziliku, jautiena, alyvuogių padažu, pagardintos citrina. Citriną vartoju dažnai – pusryčiams, pietums, vakarienei. Geriu vandenį su citrina, gaminu padažą su citrina. Citrinos rūgštis skaido riebalus, stiprina imunitetą ir dėl kitų priežasčių yra labai naudinga. Vakarienė Izraelyje valgoma apie dešimtą vakaro. Anksčiau nesinori, nes tik tada baigiasi karščiai. Saulė leidžiasi 8-9, taigi 10-ta vakaro – vakarienės metas. Vakarienei – jautienos, vištienos troškinys ir taurė vyno. Nemėgstu batonų, bandelių. Prisivalgius apima sunkumo pojūtis. Tačiau svarbiausia dvasinė būsena. Svarbu gerai jaustis ir tada visas maistas tiks.

reklama

Nieko nekalbi apie žuvį. Mėgsti ją, valgai?

Dievinu žuvį. Bet Izraelyje trūksta šviežios žuvies. Viduržemio jūra šilta, joje veisiasi nedaug žuvų rūšių, kurias gali valgyti žydai. Pavyzdžiui, krevečių jie nevalgo. Su jūros gėrybėmis aš irgi elgiuosi atsargiai – buvau kelis kartus jomis apsinuodijusi. Stengiuosi gaminti ir valgyti šviežią žuvį, ne šaldytą.

Tavęs pasiklausius taip ir norisi bėgti į virtuvę... Ar galima pasakyti, kad esi laiminga namų šeimininkė?

Tikrai taip. Man patinka kasdienybė, man patinka gaminti maistą. Nėra taip, kad privalau tai daryti tris kartus per dieną. Tai darau 2-3 kartus į savaitę, bet užtai kaip! Juk maisto gaminimas yra menas. Ne tik jo patiekimas, bet ir jo turinys. Jis turi būti ne tik gražiai patiektas, bet ir skanus, ir sveikas.

Tokiu maistu nuolat lepini savo vyrą?

Kaip kada. Savaitgaliais pusryčius valgom kartu, eilinėmis savaitės dienomis – atskirai sušveičiame po kruasaną. (Juokiasi.) Pagal galimybes. Jis – kriminologas, bet man ši sritis nesuvokiama. Žinau,ką riekia žinoti, bet ne daugiau. Mes apie darbą namie beveik nekalbame. Jis apie mano, aš apie jo neišmanome.

Sakei, kad ištekėjai už nuostabaus vyro. Jis moka, linkęs Tave lepinti, pavyzdžiui, gamindamas maistą?

Jis moka gaminti, bet man pačiai tai irgi patinka. Aš tai darau greičiau ir geriau.

O ką jis sako – kad jo mama geriau gamino, ar Tu geriau gamini?

Sako, kad aš geriau gaminu. (Juokiasi.)

reklama

Bet juk tai įžeidimas Tavo anytai?

Ne, ji išėjusi maisto gaminimo atostogų. (Juokiasi.) Mano svajonė – surinkus pakankamai informacijos parašyti knygą apie savo žydę anytą. Ir kitas įvairių tautų Izraelio moteris. Jos visos skirtingos. Lenkė yra vienokia, jemenietė – kitokia prancūzė – dar kitokia. Beje, mano anyta kilusi iš Jemeno.

Ji ten turi tėvoniją, ar nebe?

Ne, nieko neliko, užpustė smėlis (Juokiasi.) Jau kažkelinta karta gyvena Izraelyje, jie tikri izraelitai, patys tikriausi žydai. Bet apskritai man reikėtų labiau pasidomėti savo vyro giminės istorija. (Juokiasi.)

Kaip šita giminė priėmė tave, lietuvaitę?

Puikiai. Puikūs santykiai iki šiol. Man ten gera. Jeigu būtų blogai, negyvenčiau. Žydai naują žmogų priima gerai arba niekada nepriima. Jie nepripažįsta pustonių. Ir man patinka toks bendravimas: jeigu juoda, tai juoda, jeigu balta, tai balta. Arba priima, arba ne. Taigi mane priėmė. Bet aš nelabai liūdėčiau ir tada, jeigu nepriimtų.

Ir net pasigailėtų – išsivežtum jų džiaugsmą Eladą į Lietuvą.

Lengvai (Juokiasi.) Jis pasakė, kad Lietuva yra nuostabi šalis. Čia – rojus gyventi. Jam patinka lietuvių vyrų mąstymas, logika. Tarp žydų ir lietuvių daug bendro. Jie kategoriški, konkretūs. Kaip ir mano brolis – kategoriškas ir konkretus. Eladui patinka mano draugai, mano aplinka. Man patinka, kad jam čia patinka.

Šiuo metu svečiuojatės Lietuvoje. Stengėtės kuo daugiau pamatyti, aplankyti ar vengiate viešumo?

Nieko nevengiame. Vaikštome į restoranus pietauti, vakarieniauti, be to Lietuva didelė, aš ją pažįstu, ir mes po ją važinėjome. Lietuva – labai graži šalis.

reklama

Vilniuje ilsiesi ar ir dirbi, vis dar čia turi savo studiją?

Ne, studijos nebeturiu, veiklos nevystau, bet kūrybinį procesą palaikau. Koks skirtumas, kur gerti kavą prieš laukiant įkvėpimo? O jis aplanko visur. Turiu sukūrusi keletą drabužių kolekcijų. Dalis drabužių Izraelyje, dalis – Vilniuje. Suknelė, kurią dėvėjau „Cantas“ mados namų pristatyme – tik mažytė dalelė iš mano naujausios kolekcijos. Yra ir daugiau suknelių, kurias lietuvės manekenės pristatys fotosesijoje, po to jas išvešiu į Izraelį. Tai visai nauja kryptis „ wearibl art“ – „nešiojamasis menas“. Mano kūryba Izraelyje priskiriama nešiojamam menui. Aš savo darbų nevadinu haut- coutur. Tai – skirtingi dalykai.

Kokių dar esi sugalvojusi, parengusi staigmenų?

Baigiu kurti vestuvinių suknelių kolekciją, bet jų man vis dar nepakanka. Jau yra apie 20 modelių, b et noriu sukurti apie 50 – kad kolekciją įgautų vertę. Aš neskubu, man patinka viską daryti apgalvotai.

Ir rengiesi jos pristatymui Izraelyje?

Mados pasaulis ten funkcionuoja kitaip, veikia kitokiu principu nei Europoje. Izraelyje veikia asmeninės pažintys, drabužiai parduodami keliems „butikų“ tinklams. Tyrinėdama paklausą bandau suprasti, kas tinka ir patinka Izraelio moterims, koks jų skonis. Galutinės nuomonės vis dar neturiu, tačiau jaučiu, kad manęs laukia siurprizai. Gegužės pabaigoje Tel Avive vyks Mados savaitė. Ten ruošiuosi eiti su kita savo kolekcijos suknele. (Juokiasi.)

 

Izraelyje dizainerė Grigonytė pamėgo košerinį maistą

Žydrūnė Grigonytė