Tarp absurdo ir iliuzijos

Aktoriai V.Gasiliūnas ir K.Kazakevičiūtė (Kauno kamerinio teatro nuotrauka)
Aktoriai V.Gasiliūnas ir K.Kazakevičiūtė (Kauno kamerinio teatro nuotrauka)

Kauno kameriniame teatre režisierius Stanislovas Rubinovas pastatė vieno veiksmo absurdo komediją pagal prancūzų dramaturgo Eugene Ionesco (1909 -1994) pjesę „Plikagalvė dainininkė“. Kita premjera rodyta Kauno valstybiniame lėlių teatre. Sankt Peterburgo režisierius Borisas Konstantinovas ir jo komanda scenografas Viktoras Antonovas bei kompozitorius Denisas Šadrinas pakvietė į muzikinį lėlių vaidinimą „Kelionė saulės link“. Visi trys kūrėjai yra Rusijos „Auksinės kaukės“ ir „Auksinio sofito“ laureatai. Afiša skelbė, kad vaidinimas skirtas žiūrovams, kuriems nuo 9 iki 99 metų. Kauno lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius sakė, kad šiam kūrybiniam dviejų miestų partnerių projektui prireikė penkerių metų.

Tiesiog pamatykime

Absurdo teatro pradininko E.Ionesco, dažnai tituluojamo „tragiškuoju klounu“ ar „absurdo Shakespeare'u“, pjesė „Plikagalvė dainininkė“ buvo vaidinama Lietuvoje. 2000 metais Vilniaus senamiesčio teatre absurdo spektaklį pastatė režisierius Valdas Pranulis, o 2009-aisiais susibūrusi jaunų aktorių „Trupė liūdi“, kuriai vadovavo aktoriai Vladas Bagdonas ir Saulius Bareikis, irgi savitai interpretavo absurdo idėjas apie vienišo žmogaus subjaurotą pasaulėžiūrą.

Šį kartą pjesė vaidinama Kauno kameriniame teatre. Režisierius S.Rubinovas, kaip ir pjesės autorius, nemėgstantis banalybės ir tuštybės, neatsitiktinai pasirinko šį kūrinį. Kaip niekada dabar mūsų gyvenime apstu parodijų. Kartais net juokas neima, nes pernelyg skaudu, kad nemokame padoriai gyventi.

E.Ionesco dramaturgo kelią pradėjo kaip tik tada, kai 1948 metais parašė savo pirmą pjesę „Plikagalvė dainininkė“, mat iki tol net nesidomėjo teatru. Prancūzas dramaturgas sumanė išmokti anglų kalbą. Jį įkvėpė pasikalbėjimų žodynėlis pradedantiesiems. Iš banalių anglų kalbos pamokų klišių jis sukūrė gyvą paradoksų pasaulį. Absurdo gyvenimas ir dabar yra toks pat realus, nors po pjesės sukūrimo pradėjo beveik pusė amžiaus.

Šalia mūsų gyvena tokie patys pjesės personažai ponai Smitai, lietuviškoje aplinkoje geria arbatą, šnekučiuojasi apie lietuvišką kasdienybę. Pjesės pavadinime minima herojė plikagalvė dainininkė scenoje taip ir nepasirodo. Ir visa kita, kas vyksta, yra logiškai sunkiai suvokiama. Toks yra absurdo teatras, tad nesistenkime suprasti, bet pamatykime.

Dailininkas Sergejus Bocullo yra kūrybinis režisieriaus partneris. Jo sukurta lakoniška scenografija padeda aktoriams įsijausti į absurdo pjesės herojų gyvenimą. Herojus Smitus vaidinantiems aktoriams Vytautui Gasiliūnui ir Kristinai Kazakevičiūtei, kitiems atlikėjams svarbu ne parodijuoti, bet į viešumą iškelti dabarties absurdiškumą.

Užburs reginys

Kada pastarąjį kartą buvote lėlių teatre? Prisipažinsiu, labai seniai lankiausi. Iki šiol gaji nuomonė, esą lėlių teatras skirtas tik vaikams. Klydau, smarkiai klydau. Kauno lėlių teatras vaidina ne tik mažiesiems, bet ir senukams.

Kad lėlės gali puikiai vaidinti, įsitikinau ne lėlių teatre, bet Giacomo Puccini operoje „Madam Baterflai“, kurią pastatė aštuonių „Oskarų“ laureatas, garsus anglų režisierius Anthony Minghella. Tai buvo jo debiutas operoje. Ir paskutinis. Režisierius po sunkios ligos išėjo anapilin. Mažą berniuką operoje vaidino unikali lėlė, kurią valdė trys aktoriai.

Šią operą prisiminiau neatsitiktinai. Kauno lėlių teatre žinomo rusų režisieriaus B.Konstantinovo lėlės juda padedamos taip pat trijų aktorių. Toks pastatymas šiame teatre yra kol kas vienintelis, daug kuo intriguojantis ir užburiantis ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Režisierius iš Sankt Peterburgo gal būtų aplenkęs laikinąją sostinę, jei ne atsitiktinė detalė. B.Konstantinovas norėjo, kad muzikiniame lėlių spektaklyje skambėtų gyva muzika. Kaip tai būtų galima padaryti? Paaiškėjo, kad teatro aktorius Darius Krapikas puikiai griežia smuiku. Kai režisierius tai išgirdo iš teatro vadovo S.Klibavičiaus, jam nekilo abejonių, jog Kaune pastatys spektaklį „Kelionė saulės link“. Tarptautinei trupei pavyko sukurti magišką iliuzijų pasaulį be žodžių. Čia karaliauja muzika ir meistriškai judančios lėlės, užburia gražus reginys.