Gimdyti namuose lietuvės nori ir dėl finansinių priežasčių?

Nėščia moteris
Nėščia moteris
© 123rf.com

Lietuvos šeimas ir tėvus vienijančios nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos sveikatos apsaugos ministrą spręsti gimdymo ne ligoninėse reglamentavimo klausimą. Jų atstovai įsitikinę, kad gimdymai namuose valstybei galėtų kainuoti pigiau. Apsisprendusios tai daryti moterys turėtų gauti kvalifikuotą medikų pagalbą, tačiau gydytojams tokia praktika atrodo pernelyg rizikinga. Visuomenėje kylanti diskusija dėl gimdymo „grįžimo“ į namų aplinką, mokslininkų akimis, gali būti susijusi su postmodernios visuomenės noru natūralių žmogaus organizmo reiškinių nebelaikyti diagnozėmis, kurias būtina gydyti.

Gydytojai nenori rizikuoti

Lietuvos įstatymai nedraudžia gimdyti ne ligoninėje, bet besiruošiančiai tai daryti namuose ir nesudaro galimybės gauti reikiamą pagalbą. Tyrimai ir užsienio praktika, pasak gimdymo namuose šalininkų, rodo, kad gimdyti tiek ligoninėje, tiek namuose ar natūralaus gimdymo centre yra taip pat saugu, jei tinkamai įvertinama moters sveikata, nėštumo eiga.

Tokia tvarka įteisinta JAV, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Paprastai tokį gimdymo būdą renkasi 1–3 proc. šeimų. Išskyrus Olandiją, kurioje kūdikiai į pasaulį atkeliauja namuose 30 proc. atvejų.

Lietuvos gydytojai į gimdymą namuose žiūri skeptiškai. „Kol kas šie klausimai akušerijos specialistų aptarinėjami skeptiškai. Gimdymą priiminėti namuose gali tik žmogus, kuris neturi jokio supratimo apie galimas komplikacijas. Patys pagalvokite, gyvūnus vežame gimdyti į gyvūnų klinikas, o gimstančio žmogaus sveikata ir gimdančiosios gyvybe ir sveikata esame linkę rizikuoti?“ – retoriškai klausė ir kartu oficialią poziciją išsakė Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė Violeta Staniulevičienė.

Natūraliam gimdymui ypatingos įrangos nereikia?

reklama

Saugumo ir protingumo kriterijų, kuriais reikia vadovautis gimdant, neneigia ir gimdymo namų aplinkoje entuziastai. Vis dėlto jie yra už pasirinkimo teisę. „Svarbiausia kliūtis Lietuvoje – įstatymais gimdymas namuose nėra reglamentuotas. Nėra tokio punkto, kad tai daryti draudžiama, bet gimdanti namuose moteris gauti medicinos pagalbos namuose negali, nes medikai neturi teisės tai daryti.

Jei yra moterų poreikis taip gimdyti, o jis tikrai yra, reikėtų suteikti joms tokią galimybę. Atsirastų ir medikų, kurie joms padėtų. Namuose nevyksta patologiniai gimdymai, o natūraliam, sveikam gimdymui ypatingos įrangos nereikia. Pasaulyje daug kur yra taip, kad medikai prižiūri procesą, nustato, ar nereikia gimdyti ligoninėje, ir jei viskas vyksta sklandžiai, pakanka, kad namuose su gimdyve kūdikį pasitiktų akušerė“, – kitų šalių patirtį ir besikeičiančius Lietuvos moterų poreikius įvardijo Prieraišiosios tėvystės centro savanorė Asta Buitkutė.

Greitosios pagalbos automobiliai po užsienyje namuose gimdančių moterų langais nestovi, tačiau prireikus gimdyvė gali būti nugabenama ir į ligoninę, kur jos jau laukia pasirengusi medikų komanda. Be to, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, net iš anksto susitarus dėl akušerio atvykimo pas būsimą gimdyvę, susitarimas gali būti atšauktas, jei stacionare neplanuotai padaugėja darbo. „Niekas neaukoja tūkstančio gimdyvių sveikatos dėl vienos užsimaniusios gimdyti namuose. Be to, nors mes siekiame Lietuvoje reglamentuoti gimdymą namuose, džiaugiamės medicinos progresu ir tuo, kad vis daugiau motinų ir kūdikių sėkmingai įveikia gimdymo kelią. Jis tikrai rizikingas. Nepaisant to, yra sveikų normalių moterų, kurios gali pagimdyti natūraliai savo namuose, ir jos turi teisę į tokią galimybę. Tai nėra grįžimas į senus laikus, tokią gimdymo aplinką renkasi apsiskaičiusios, išsilavinusios moterys, jos įvertina galimą riziką, supranta tokio gimdymo pliusus ir pavojus“, – aiškino iniciatyvai gimdyti ne tik ligoninėse pritarianti A. Buitkutė.

Statistika rodo, kad gimdyti namuose įmanoma ir saugiai. 2011 metais paskelbta studija, lyginant planuotą gimdymo vietą tarp mažos rizikos moterų Anglijoje. Apžvelgti 64 538 mažos rizikos moterų gimdymai 4 tipų gimdymo vietose, įskaitant planuotą gimdymą namuose su akušere. Vertinti tokie faktoriai kaip perinatalinis mirtingumas, naujagimių sergamumas ir kt. Padaryta išvada, kad moterys su maža komplikacijų rizika gali saugiai rinktis gimdyti namuose.

Danijoje gimdymas namuose kai kuriuose regionuose (tikrai ne visoje Danijoje!!!) apmokamas iš valstybės lėšų – apskaičiuota, kad tai kainuoja pigiau, nei natūraliai gimdyti ligoninėje.

Prie gimdymo namuose grįžta po lūžių visuomenėje

Maždaug iki XX amžiaus žmonės ir gimdavo, ir mirdavo savo pačių lovose. „Mano asmeninis pavyzdys atspindi bendruosius procesus: mano mama 1936 metais gimė namuose, kaip ir kiti 8 jos broliai ir seserys – prieš Antrąjį pasaulinį karą ir iškart po jo. Juos priėmė ne kviestinė pribuvėja, o jų močiutė, mano promočiutė. Tai įvyko, suprantama, kaime – miestietės jau prieš karą pradėjo gimdyti ligoninėse ir, suprantama, tai buvo ir socialinio statuso parodymas: tik kaimietės turi daug vaikų ir gimdo namuose, prakutusiai poniai taip nedera.

Aš, kaip ir visi tų namie gimusių vaikų vaikai vėlesniais dešimtmečiais, gimiau ligoninėje. Be to, niekas iš mūsų jau neturėjo daugiau kaip dviejų vaikų – vadinasi, modernistinis projektas pasiekė ir mus. Kalbant apibendrintai, per XX amžių mūsų kultūra patyrė modernizacinį lūžį, kai tai, kas buvo žmogaus asmeninis gyvenimas, tapo visuomenės reikalu. Iki tol Vakarų pasaulyje žmonės dažniausiai ir gimdavo, ir mirdavo savo namuose“, – visuomenėje vykusius pokyčius apibūdino humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė, pridūrusi, kad nors Sovietų Sąjungos ir vakarietiškų šalių metodai, kuriais moterys buvo skatinamos gimdyti ligoninėse, skyrėsi, rezultatai panašūs – namuose susilaukti kūdikio ryžosi vis mažiau moterų.

Mokslininkės nuomone, pokyčiams gimdymo srityje įtakos turėjo ir visuomenės modernizacijos bei antimodernizacijos sąjūdžiai: vienas tokių sąjūdžių Vakaruose kilo apie 1970 metus. Nuvilnijus studentų maištams, hipių sąjūdžiams, ekologiniams ir antikariniams maršams, sociologai ėmė kalbėti apie medikalizaciją ir patologizaciją kaip apie tendenciją atiduoti žmogaus gyvenimą į medikų rankas bei natūralių reiškinių pavertimą diagnozėmis, kurias reikia gydyti. Moterų kūno priežiūros atidavimui į medikų, dažniausiai vyrų – Vakaruose tai vyriška profesija – rankas priešinosi ir feministės.

Taigi „gimdymo atgimimas“ istoriškai buvo susijęs su 1970-ųjų „postmodernistine revoliucija“ – nuo tada gimdymų namuose skaičius vėl pamažu pradėjo augti, tačiau vis tiek išliko pakankamai mažas.

reklama

„Gimdymų ligoninėje istorija yra dramatiška ir pamokoma. XIX amžiuje pradėtos kurti ligoninės ar skyriai gimdyvėms iš pačių žemiausių sluoksnių, kurios neturėjo namų: prostitutėms, suvedžiotoms tarnaitėms, kad jos nežudytų savo nesantuokinių kūdikių. Mirtingumas vien nuo karštinės po gimdymo siekė iki 30 proc.

Žinoma, šiandieninių ligoninių negalima lyginti su XIX amžiaus ligoninėmis: gimdyvių ir kūdikių mirtingumas jose buvo dramatiškesnis negu namuose. Na, o dabar tyrimai rodo, kad planuoti namų gimdymai nėra pavojingesni už gimdymus ligoninėse nei mamoms, nei kūdikiams. Maža to, namie kūdikiai nepasigauna „ligoninės infekcijų“, tokių kaip auksinis stafilokokas“, – sakė mokslininkė S. Daugirdaitė.

Vienos gimdys ligoninėse, kitos – namuose

Kaip būtų sureguliuoti ir praktiškai įgyvendinami gimdymo namuose finansiniai, medicininiai ar darbo organizavimo aspektai, paaiškės, kai prasidės specialistų diskusija – tuo įsitikinusi Prieraišiosios tėvystės centro savanorė A. Buitkutė. Remdamosi užsienio praktika, moterys galėtų naudotis ir privačiai, ir medicinos įstaigose praktikuojančių akušerių paslaugomis. Vis dėlto humanitarinių mokslų daktarė S. Daugirdaitė prognozuoja, kad 99 proc. Lietuvos moterų ir toliau gimdys ligoninėse, bet likęs procentas galės sulaukti reikiamos pagalbos, jei to pageidaus.

„Jos taip pat yra mokesčių mokėtojai, o namų gimdymai kainuoja pigiau: negulima ligoninėje, juose dalyvauja dažniausiai tik akušerė, neatliekamos intervencijos“, – išvardijo S. Daugirdaitė.

Tiesa, nuo 1991 metų Pasaulinės sveikatos organizacijos ir UNICEF iniciatyva pradėta skatinti kurti naujagimiams palankias ligonines – tokias, kuriose užtikrinama saugi, tinkama aplinka motinai ir naujagimiui. Lietuvoje šiais principais imta vadovautis 1993 metais.

Gimdymo namų aplinkoje šalininkai dažnai mini vieną pagrindinių privalumų – saugią ir streso nekeliančią aplinką. 2008 metais atliktas medicinos įstaigų darbuotojų Janinos Ribelienės, Eglės Markūnienės, Vladimiro Chijeno ir Kristinos Vasiliauskaitės pacienčių pasitenkinimo gimdymo stacionaro paslaugomis ir naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos įgyvendinimo sąsajų tyrimas parodė, kad iš 612 skirtingose ligoninėse gimdžiusių moterų didesnė dalis buvo patenkintos suteiktomis komforto sąlygomis, personalo darbu, kompetencija ir priežiūra.

Tai buvo būdinga moterims, kurios gimdė naujagimiui palankios ligoninės vardą turinčiose įstaigose. Jos ne tik nebūdavo atskiriamos nuo kūdikių, bet ir gaudavo daugiau žinių apie jų priežiūrą, labiau pasitikėdavo savo jėgomis išvykdamos į namus.

Kai kurios jaunos, pirmąjį vaiką gimdančios moterys privačiuose pokalbiuose ne kartą yra tikinusios, kad nori pagimdyti natūraliai, bet tikrai ne namie. Jas atbaido ne tik rizika, bet ir nepatogumai dėl to, kad gyvena nuomojamame bute, nesėkmingai natūraliai bandžiusių gimdyti draugių patirtys, be to, daugelis patenkintos esamu gydymo įstaigų, kuriose galima susilaukti kūdikio, pasirinkimu ir sąlygomis.

„Dabar namuose gimdo išsilavinusios moterys, bet nebūtinai turtingos. Be to, koks skirtumas, ar butas savas, ar nuomotas? Turbūt „žvaigždžių“ pavyzdžiai sukūrė įspūdį, kad gimdoma tik nuosavuose namuose?

reklama

Kažkodėl yra manoma, kad gimdydamos moterys būtinai turi šaukti. Dalis jų, priešingai, tyliai ar ramiai kalba. O net jei ir šaukia, tai kas? Aš negaliu savo bute dirbti dėl kiauras dienas sienas virpinančių kaimynų „bumčikų“, tai tikrai nepykčiau, jeigu kaimynės gimdytų – tai bent būtų viltingas įvykis“, – kai kuriuos mitus apie gimdymą namuose panoro išsklaidyti S. Daugirdaitė.