Lietuvių vardai: įmantrius „everestus“ keičia lietuviškesni

Naujagimiams - lietuviški vardai.
Naujagimiams - lietuviški vardai.

Laisvę keičia atsakomybė

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos duomenimis, 1941 metais, Antrojo pasaulinio karo pradžioje, Kaune gimusiai mergaitei buvo suteikti net keturi vardai – Laisvė Marija Saulutė Danutė. 1956 metais ir 1958 metais Rusijoje, greičiausiai tremtyje, gimusioms mergaitėms buvo suteiktas trumpas ir, matyt, ne visiems suprantamas, vardas Laisvė. 1991 metais, šaliai atgavus nepriklausomybę, Kaune gimusiai mergaitei suteikti du semantiškai susiję vardai – Viktorija Laisvė. O 2003 metais Vilniuje pasaulį išvydo mergaitė, gavusi vardą Himalaya Laisvė.

Vis dėlto laisvę duoti savo atžaloms įmantrius vardus lietuviai pamažu keičia atsakomybe. „Jau praėjo įmantrių vardų bumas. Anksčiau, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, gal tie nauji filmai, knygos, išvažiavimai į užsienius lėmė labai įmantrių vardų bangą. Dabar jie lietuviškesni, nebėra taip, kad labai keistų prisigalvotų – Jurgis, Rimantas, Ugnius, Ignas. Emigrantai renkasi neįprastus – Rėjus, Niklas, Aronas, o rajone gyvenantys žmonės duoda paprastesnius“, – pasakojo Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Janina Kenstavičienė.

Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, pernai dažniausi berniukų vardai Akmenės rajone buvo įprasti – Lukas, Jokūbas, Mantas, Gabrielius. Naujagimiams rinkti ir tradiciniai, kiek primiršti, tačiau anksčiau „tautos vardais“ buvę Prano, Jono, Leonardo, Bernardo vardai, pasitaikė ir senas vardas – Telesforas. Mergaitės užregistruotos Kamilėmis, Emilijomis, Urtėmis, Austėjomis, Gabrielėmis.

Pasitaikė ir neįprastų vardų – Šantalė, Akva, Taira, Esmilė, Ilitija, Samyras. „Vieni tėvai savo sūnų pavadino Judu, o šiemet įregistravome vieną Everestą. Tokiais atvejais bijome ir paklausti, įžeisti žmones – o gal jie labai didžiuojasi tuo kalnu. Gal tik vieną kitą porą esu atkalbėjusi nuo įmantraus vardo“, – prisiminė J. Kenstavičienė.

Populiarėja dviskiemeniai vardai

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, remdamasi Gyventojų registro duomenimis, išanalizavo visų 1991–2010 metais gimusių Lietuvos piliečių vardus. Moksliniu aspektu vardus tyrinėjusios darbo grupės vadovė, Vilniaus universiteto docentė, dr. Daiva Sinkevičiūtė kartu su kolegomis nustatė, kad 2006–2010 metais dažniausi mergaičių vardai buvo Kamilė, Emilija, Gabija, Gabrielė, Urtė, Ugnė, Austėja, Augustė, Viktorija, Goda, Deimantė, Rugilė, Viltė, Ieva, Saulė. Matyti, kad populiarėja dviskiemeniai, trumpi ir lietuviams gana įprasti vardai.

„Iš dažniausių vardų dvidešimtuko dar galima įžvelgti ir kitą vardų rinkimosi pagal kilmę tendenciją: pamažu lyg ir silpsta krikščioniškų vardų populiarumas, nors tam tikri šios kilmės vardai ir užima pačių dažniausių vardų pozicijas. Iš vėlyvesnės kilmės vardų daugiausia yra tokių, kurių kilmė vokiška.

Matyti ir kita tendencija: vis populiaresni tampa trumpiniai – nuo 2007 m. pradeda daugėti baltiškos kilmės dvikamienių asmenvardžių trumpinių (Viltė, Goda)“, – tendencijas savo mokslinėje publikacijoje apibendrino dr. D. Sinkevičiūtė.

Dažniausi berniukų vardai tais pačiais metais – Lukas, Matas, Nojus, Mantas, Dominykas, Rokas, Dovydas, Ignas, Martynas, Justas, Danielius. Per penkerius metus berniukams dažniau suteikti trumpi dviskiemeniai vardai nei mergaitėms, tačiau krikščioniški vardai, priešingai nei mergaičių atveju, yra dažnesni.

Nuo 2007 metų vis labiau populiarėja Kajaus, Jokūbo vardai, vėliau – Emilio, Gusto, Beno, Pijaus ir Gabrieliaus. Tyrinėtojai padarė išvadą, kad berniukų vardų mados Lietuvoje kinta greičiau nei mergaičių.

Kartais nesutariantys, kurį vardą rinktis, tėvai savo atžaloms suteikia dvigubą vardą. Vis dėlto Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja J. Kenstavičienė pernai užregistravo tik du tokius atvejus.

Pernai Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai iš 1324 naujagimių užregistravo 29, pavadintus dvigubais vardais. Šiemet du vardus turinčių jau yra šeši. Dažnai sprendimą duoti vaikui dvigubą vardą priima tėvai, kurių vienas – lietuvis, kitas – užsienietis. Vis dėlto ši tradicija populiarėja ir tarp lietuvių.

„Žmonės savo vaikams dažniau duoda lietuviškus vardus, užsienietiškų, įmantresnių daugiau pasitaiko, kai apskaitome užsienyje gimusių vaikų vardus. Jiems dažniau suteikiami ir dvigubi vardai“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Audronė Sinkevičiūtė.

Vardų „mados“ kinta kas dešimtmetį

Berniukams ukmergiškiai pernai ir šiemet dažniausiai suteikė Mato, Nojaus, Luko, Jokūbo, Deivydo, Džiugo, mergaitėms – Gabijos, Emilijos, Gabrielės, Godos, Kamilės, Žemynos vardus. Žmonės noriai rinkosi vaikus vadinti vietovardžių vardais: Upe, Ūla, Lukne. Vieni tėvai savo sūnų pavadino Bruklinu.

Šiauliečiai, kaip ir daugelio kitų miestų gyventojai, pernai savo vaikams dažniausiai rinko Austėjos, Urtės, Emilijos, Godos, Ugnės, Gabijos, Liepos, Kamilės, Ievos, Smiltės, Viltės, Tėjos, Gustės, Rugilės, Samantos, Saulės, Medos, Mato, Luko, Gusto, Beno, Emilio, Arno, Dovydo, Jokūbo, Armando, Augusto, Kristupo, Jono, Dominyko, Nojaus vardus.

„Vardai keičiasi ne dažniau kaip kas dešimtmetį, kaip ir mados bei visa kita“, – šyptelėjo Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Melenienė.

Taip į lietuvių būrį vėl įsilieja senaisiais, tradiciniais vardais pavadinti naujagimiai: Jonas, Ignotas, Kastytis, Motiejus, Joana.

Pristigę išskirtinių sugalvoja patys

Nors lietuvių vardai turi būti lietuviškos formos ir atitikti taisykles, užsienietiškai skambančiu vardu pavadinti atžalą norintys tėvai randa išeitį – prašo vardą rašyti lietuviškomis raidėmis. „Pasitaiko prašymų užsienietiškus vardus užrašyti lietuviškais rašmenimis: pavyzdžiui, Džestina, Džoja“, – prisiminė Šiaulių civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja V. Melenienė.

Pasak jos, pristigę įdomiai skambančių ir retų vardų vardynuose, lietuviai ima ir sugalvoja juos patys. Šiauliuose užregistruotas Raudas, Rytenė, Rigita, Tomantė, Koralė, Saulėja, Kamilija, Šalnė. Yra ir vardynuose randami, bet reti Nevilė, Melanija, Darijanas, Ainoras, Atilas, Arius, Arineta, Ajus, Gundas, Naglijus, Gaudrė, Karilė.

„Retesni, galima sakyti, iškasti, iš užsienio atvežti, vardai – Airinė, Deimena, Dileta, Leila, Odrė, Agilaras, Ajus, Arentas, Emetas, Elijus, – įmantresnius vardijo Akmenės metrikacijos skyriaus darbuotoja J. Kenstavičienė. – Kartais pabandome nuo labai keistų vardų atkalbėti, nors labai retais atvejais pavyksta. Tenka įrodinėti, kad vardas nėra labai tinkamas, nedera su pavarde. Buvo tokių atvejų, kai žmonės padėkojo.“

Iš visų Gyventojų registre sukauptų daugiau kaip 3,5 mln. Lietuvos piliečių vardų populiariausi – Ona ir Jonas, taip pat mūsų šalyje daug Antanų, Tomų, Vytautų, Juozų, Irenų, Reginų, Janinų, Kristinų. Patys rečiausi vardai – tie, kurių per visą nepriklausomybės laikotarpį užfiksuota tik po vieną. Tai Algenė, Donatilė, Gilmė, Gervilė, Geitautė, Kilnė, Vilgaudė, Lygaudė, Kilminta, Vaidimantė, Vydenė, Jotautė, Flavija, Dingailė, Vainorė, Gedilė, Jundilė, Augvydas, Angelius, Alivydas, Čiovydas, Lybartas, Krescencijus, Dargis, Diomedas, Gražvydis, Jacintas, Vytarius, Lauksvydas, Tautrimas, Mažrimas, Novaldas, Beatas, Gražvilas, Eivilas ir kiti.