Uždarytos mokyklos virsta vaiduokliais

Baltrušių mokykla (Kazio Kazakevičiaus nuotrauka)
Baltrušių mokykla (Kazio Kazakevičiaus nuotrauka)
  © „Lietuvos žinios“

Beveik kiekviename rajone yra dešimtys apleistų pastatų, kuriuose anksčiau mokėsi vaikai. Tačiau dabar dauguma ištuštėjusių buvusių mokyklų nebereikalingos niekam - nei kaimo bendruomenėms, nei pirkėjams, galintiems jas įsigyti pusvelčiui.

O mokyklų ir toliau mažėja. Praėjusią savaitę Anykščių rajono taryba nusprendė nuo ateinančių mokslo metų likviduoti ir Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Leliūnų pradinio ugdymo skyrių.

Išskirtinis pavyzdys

Baltrušių kaime (Šakių r.) pradinė mokykla panaikinta dar 2003 metų rudenį, kai ją paliko paskutiniai vaikai. „Nuo to laiko mokyklos pastatas stovėjo tuščias ir nenaudojamas. Įgriuvo jo stogas, išlūžo patalpų lubos“, - LŽ pasakojo Baltrušių kaimo bendruomenės centro pirmininkas Jonas Būtautas. Vaiduokliu kaimo pakraštyje virtęs pastatas toks buvo ne vienus metus. Tik neseniai jis atiteko vietos bendruomenei. Kaimo žmonės, gavę pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ėmėsi pastatą kelti naujam gyvenimui - šiltinamos lauko sienos, keičiami langai, durys, stogo danga, renovuojami kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklai, tvarkoma aplinka.

„Mūsų kaimas, kuriame gyvena 350 gyventojų, neturėjo jokio kultūros žiburėlio, nes nebeliko ne tik mokyklos, bet ir bibliotekos. Jaunimas pradėjo masiškai bėgti iš kaimo. Ir ne tik jaunimas. Dabar mėginsime nors kiek pristabdyti žmonių bėgimą iš kaimo ir padidinti jų užimtumą. Tai bus mūsų kaimo kultūros centras“, - LŽ didžiuodamasis sakė J.Būtautas.

Gelbsti nuo sunykimo

Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus teigimu, stiprėjančioms kaimų bendruomenėms buvusios mokyklos perduotos ne tik Baltrušiuose, bet ir kitur. „Ištuštėjusius statinius dabar stengiamės atiduoti bendruomenėms, kad juose įsikurtų bibliotekos, felčerių punktai ar kas nors kita. Svarbu, kad jie neliktų stovėti tušti. Blogiausiu atveju, jei tik turime galimybių, įkeliame kokį nors gyventoją. Taip gelbstime statinius nuo sunykimo. Kai pastate yra kokia nors gyvybė, išlieka tikimybė, kad jis nebus suniokotas“, - prisipažino J.Bertašius. Mero teigimu, taip nuspręsta daryti po to, kai sunkiai pavyko parduoti vos vieną buvusios pradinės mokyklos pastatą.

Marijampolės savivaldybės merui Vidmantui Braziui taip pat patinka idėja niekam nebereikalingus mokyklų pastatus perduoti kaimų bendruomenėms. Juk kaimo žmonės galės ne tik plėtoti kultūrinę veiklą, bet ir mėginti kurti smulkųjį verslą, tenkinantį bendruomenės poreikius, - steigti smulkias siuvyklėles, kirpyklėles. V.Brazio teigimu, tokių bandymų jau yra Valavičiuose.

„Tegul žmonės naudojasi tomis patalpomis, o jų prireikus švietimui bet kada galėsime nutraukti sutartį ir pastatus susigrąžinti“, - LŽ tikino V.Brazys.

Parduoti nepavyksta

Vasarį Valstybės turto fondas mėgino parduoti trijų buvusių Lazdijų rajono mokyklų pastatus Varnėnų, Avižienių, Gegutės kaimuose. Tačiau pirkėjų neatsirado. Nuo 2008 metų vyko ir keturi buvusios Metelių mokyklos aukcionai. Pastato kaina buvo sumažinta beveik perpus, tačiau net ir gražioje vietoje, prie dviejų ežerų stovinti mokykla pirkėjų nesuviliojo.

Šiuo metu pastatą pagal panaudos sutartį naudoja Vilkaviškio vyskupijos kurija ir Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Metelių padalinys. Dabar kurija planuoja mokykloje rengti jaunimo stovyklas ir piligrimystės centrą.

Lazdijų rajono meras Artūras Margelis LŽ sakė, kad parduoti nebenaudojamus buvusių mokyklų pastatus buvo pasiryžusi ankstesnės kadencijos savivaldybės taryba. „Tačiau dabar, po nesėkmingų bandymų, ištuštėjusius mokyklų pastatus stengiamės perduoti kam nors naudotis, nes nenorime, kad jie ir toliau liktų visai be priežiūros“, - tvirtino A.Margelis.

Lazdijų rajone mažėjant mokinių nuo 2000 metų buvo uždarytos 27 pradinės ir pagrindinės mokyklos. Viešuosiuose aukcionuose tebuvo parduoti šešių mokyklų pastatai. Trečdalis likusių tuščių statinių perduoti naudotis kaimų bendruomenėms. Jose įsikūrė felčerių punktai, Lazdijų kultūros centro, Lazdijų viešosios bibliotekos padaliniai.

Nepatrauklūs, nes dideli

Marijampolės savivaldybė iš kaimuose likusių tuščių dešimties mokyklų pastatų taip pat pardavė tik vieną. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo Gintauto Sabo teigimu, taip atsitiko dėl to, kad visų privatizacijai reikalingų dokumentų parengimas užtrunka net ilgiau nei metus. Per tą laiką neprižiūrimi pastatai nuniokojami, nes jų apsaugai ir priežiūrai merijos neturi pinigų.

„Yra dar viena priežastis, dėl kurios mokyklos nepatrauklios pirkėjams, - šie pastatai dideli, niekam tokių didelių namų nereikia. Pertvarkyti juos į gyvenamuosius, įrengti keletą butų nėra jokios prasmės, nes tuomet reikėtų tuos butus nuomoti. Tačiau kuriame kaime rasi mokių nuomininkų?“ - aiškino G.Sabas.

Parduodamų mokyklų - daugybė

Daugiau kaip metus nenaudojamas ir buvusios Salantų specialiosios mokyklos trijų aukštų pastatas Kretingos rajone. Pasak šio rajono mero Juozo Mažeikos, statinio nereikia net bendruomenės ar kitokioms reikmėms, todėl jį bus mėginama parduoti. „Kitokios išeities nematom. Savivaldybei jo nereikia“, - tikino J.Mažeika.

Kretingos rajono kaimuose yra ir daugiau buvusių mokyklų pastatų. Jei jų nereikės kaimų bendruomenėms, liks tik vienas kelias - pamėginti juos parduoti per Valstybės turto fondą.

Kauno regiono plėtros agentūra yra paskelbusi ir apie buvusių mokyklų pastatų Požečių, Katauskų kaimuose, Lyduvėnų miestelyje (Raseinių r.) pardavimą. Taip pat parduodama ir buvusi Žagarių mokykla Prienų rajone.