Atgimusi „Statyba“ sieks susigrąžinti šlovę

„Statyba“
„Statyba“
  © Dmitrijus Radlinskas

33 metus gyvavusi ir 1997-aisiais iš krepšinio žemėlapio dingusi Vilniaus vyrų krepšinio komanda „Statyba“ jaunų entuziastų iniciatyva vėl kovoja aikštelėje. O tribūnose jos žaidimą stebi ne vienas legendinio klubo veteranas.

Iš sudūlėjusių krepšinio istorijos puslapių Vilniaus „Statybos“ komanda prisikėlė praėjusiais metais. 1997-aisiais istorinį šalies klubą sostinėje pakeitė „Lietuvos rytas“, o naujosios komandos vadovai, atsiribodami nuo šlovingos praeities, buvusios „Statybos“ gerbėjams paliko tik prisiminimus. Vis dėlto po 14 metų pertraukos garsioji „Statyba“ sugrįžo.

Atkurtajam klubui atstovaujantys žaidėjai ir treneriai sako, kad ginti tokios komandos garbę - sena svajonė ir didelė atsakomybė.

Buvo bandymų gaivinti

Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtinis trisdešimtmetis Algirdas Navickas nėra abejingas sostinės krepšiniui. Jis ir jo bendraminčiai nusprendė atiduoti duoklę Vilniaus krepšiniui - įkūrė naują komandą ir sugrąžino miestui legendinį vardą „Statyba“.

Pernai „Statyba“ nusipirko vietą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) pirmenybėse iš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos, kuri debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Eiti vyriausiojo „Statybos“ trenerio pareigas pasiūlyta Gintautui Reginai, kurio vadovaujamas Anykščių „Puntukas-Dussmann Service“ praėjusį sezoną NKL pirmenybėse liko paskutinis ir, pralaimėjęs pereinamąją seriją, iškrito į Regioninę krepšinio lygą.

Bandymų atkurti „Statybą“ buvo ir 2001-2003 metais. Du sezonus taip besivadinusi sostinės ekipa (ją treniravo G.Regina) 2002-aisiais tuometėje Lietuvos krepšinio A lygoje (LKAL) pasiekė finalą. Ten po atkaklios kovos pralaimėjo Kėdainių „Nevėžiui“. Čempionatą laimėję kėdainiškiai išsyk pateko į LKL. Nežinia, kaip būtų pakrypusi „Statybos“ istorija, jei vilniečiai būtų laimėję finalo seriją prieš kėdainiškius ir patekę į LKL. Kitą sezoną „Statyba“ LKAL pirmenybėse liko šešta ir ekipos nebeliko...

Pernai vėl suburta komanda šį sezoną sėkmingai startavo NKL pirmenybėse. „Statyba“ atlaikė reguliariojo sezono kovas ir pateko į atkrintamąsias varžybas. Aštuntfinalio serijoje vilniečiai 2:1 nugalėjo Jonavos „Triobet“ krepšininkus ir ketvirtadienį rungtynėmis svečiuose su „Radviliškiu-Juodeliais“ pradeda ketvirtfinalio kovas.

Vyresni krepšinio gerbėjai puikiai mena legendinėje „Statyboje“ rungtyniavusius Rimantą Endrijaitį, Rimą Girskį, Joną Kazlauską, Algimantą Pavilonį ir kitus garsius žaidėjus.

Dabartinės „Statybos“ krepšininkai savo akimis nėra matę istorinių akimirkų, kai 1979 metais jų pirmtakai pirmą ir vienintelį kartą iškovojo SSRS čempionato bronzą. Vyriausiam atkurtosios „Statybos“ žaidėjui 38-erių Mindaugui Budzinauskui tuomet buvo penkeri, o 32-ejų Aurimas Stakėnas gimė praėjus vos keliems mėnesiams po įsimintino įvykio. Tiesa, jie jau galėjo stebėti, kaip 1994-aisiaisis „Statyba“ antrą kartą iškovojo bronzą, tik šįkart - pirmą sezoną skaičiavusiame LKL čempionate.

Nušvietė jaunimą

Pasak atgimusios „Statybos“ trenerio G.Reginos, jauna karta tik iš istorijos žino, kad buvo legendinis klubas „Statyba“.

„Šios komandos istorija nutrūko 1997 metais, kai kuriems mūsų komandos žaidėjams buvo šešeri septyneri metai, tada jie nelabai domėjosi krepšiniu. O gal kai kurie ir mena, kaip ekipa kovojo 1993 metais įkurtoje Lietuvos krepšinio lygoje“, - svarstė treneris.

Bet, pasak G.Reginos, Lietuva šio vardo neužmiršo. „Visi žinome, kad „Statyba“ demonstravo kovingą žaidimą, kolektyvas buvo draugiškas. Malonu, kad šis vardas grįžo į krepšinį. Džiaugiuosi, kad jaunoji karta gali būti tos istorijos dalimi“, - didžiavosi G.Regina.

Prieš sezoną komandos nariams jis pasakojo, ką Lietuvai reiškia šis vardas, nes pats užaugo su „Statyba“.

„Kai atvykau į Vilnių, svajojau žaisti šioje komandoje, bet nepavyko, - prisiminė G.Regina. - Labai gerai pažįstu trenerius, kurie dirbo „Statyboje“, puikiai žinau joje rungtyniavusius žaidėjus. Kaip dabar prisimenu bronzinius vilniečių metus. Tai didžiulis laimėjimas.“

Iš trenerio atminties niekada neišsitrins sostinės centre tebestovintys Sporto rūmai, tuomet lūždavę nuo žiūrovų. Pasak G.Reginos, „Statybos“ pergalės turėdavo ir politinį atspalvį - juk vilniečiai žaisdavo su Rusijos komandomis. Tai buvo viena iš nedaugelio galimybių viešai skanduoti „Lie-tu-va“.

Dabartinę „Statybą“ jos treneris G.Regina apibūdina trimis žodžiais: jauna, darbšti, draugiška. „Mūsų krepšininkai jauni, todėl NKL čempionate neišvengėme banguoto žaidimo. Bet jaunimas per sezoną patobulėjo. O į salę susirenkančių žiūrovų skaičius parodo, kad jie domisi mūsų komanda. Vadinasi, jų nenuviliame“, - sakė atgimusios „Statybos“ strategas.

Bičių spiečius

Per legendinius „Statybos“ žaidėjus LŽ pabandė išsiaiškinti, kokia buvo ankstesnioji 33 metus gyvavusi „Statyba“.

1973-1985 metais šioje komandoje rungtyniavęs Algimantas Pavilonis pasidžiaugė, kad „Statybos“ vardas vėl gyvas, ir neslėpė, jog prieš kurdami dabartinę ekipą jos vadovai susitiko su juo, papasakojo apie savo ketinimus. A.Pavilonis apgailestauja nematęs nė vienų atgimusios ekipos rungtynių, nes neturi galimybių - dirba Ukrainos krepšinio Superlygos direktoriumi, bet žino, kaip komandai sekasi NKL pirmenybėse. „Šis vardas sukelia sentimentų, - LŽ atviravo A.Pavilonis. - Man „Statyba“ - ypatinga komanda, į ją žiūriu kitaip nei paprasti žiūrovai.“

Jis prisiminė, jog ankstesniais laikais komandų žaidimo taktika buvo kitokia, nes ir taisyklės skyrėsi: nebuvo tritaškių metimų, nebuvo galima liesti lanko po metimo ir panašiai.

„Neturėjome aukštų žaidėjų, aukščiausias mūsų vidurio puolėjas buvo 203 cm ūgio, bet nebuvo šokliausias ar greičiausias, - pasakojo A.Pavilonis. - Bet mūsų jėga buvo greitas krepšinis, paremtas individualiu taiklumu - visi penki žaidėjai iš bet kurios aikštelės vietos galėjo sėkmingai atakuoti krepšį. Tuo mes ir skyrėmės nuo tokių sunkiasvorių komandų kaip Kijevo „Strojitel“ ar Maskvos CSKA. Nepamenu pavardės, bet vienas garsus Maskvos krepšininkas mūsų komandą lygino su bičių spiečiumi. Sako, atlekia spiečius ir nežinai, kuri bitė tau įkąs.“

Ryškiausiai iš karjeros „Statyboje“ A.Pavilonis prisimena komandos dvasią. Be to, vilniečių rungtynės sostinėje nė vieno nepalikdavo abejingo.

„Jei SSRS čempionato turas vykdavo Vilniuje, Sporto rūmuose būdavo laikomi egzaminai, sudarinėjami sandėriai, sutariamos remontuoti mašinos, ten susitikdavo pažįstami. Tai buvo traukos vieta“, - tuometį laikmetį su nostalgija prisiminė A.Pavilonis.

Naujai „Statybai“ jis linki kantriai ir nuosekliai siekti savo tikslų. Ir nebijoti sunkumų, nes ankstesnės „Statybos“ kelias, kol ji išsikovojo pripažinimą, irgi buvo nelengvas. Juk tuomet Lietuvoje kilo diskusija - ar reikia Lietuvai dviejų komandų SSRS čempionate.

„Laikas viską parodys, - sakė dvi kadencijas Lietuvos krepšinio federacijai vadovavęs A.Pavilonis. - Norėčiau, kad tie, kurie dabar žaidžia ir treniruoja ar vėliau tai darys, „Statybos“ istoriją prisimintų su nostalgija.“

Tarp vyrų - vienuoliktokas

Alfredas Vainauskas - vienas iš nedaugelio „Statybos“ atstovų, kuriam teko laimė šioje komandoje ir žaisti, ir ją treniruoti. Be jo, ekipoje žaidė ir vėliau jos vyriausiaisiais treneriais dirbo Rimantas Endrijaitis, Eduardas Kairys ir šviesaus atminimo Rimas Girskis.

„Džiugu, kad vėl gyvas „Statybos“ vardas, šioje komandoje praėjo mano gražiausi metai, - patenkintas kalbėjo A.Vainauskas. Šiuo metu jis treniruoja Kursko „Dinamo“ moterų krepšinio komandą, kuri prieš savaitę iškovojo Europos taurę.

Į „Statybą“ A.Vainauskas atėjo 1978-1979-ųjų sezoną, kai komanda pasiekė savo viršūnę - iškovojo SSRS bronzos medalius.

„Buvau vienuoliktokas, laiką leisdavau ant atsarginių suolo, - prisiminė senbuvis. - Stebuklas įvyko, kai mane pasiėmė į Rygoje vykusį turą. Į aikštelę įleido per rungtynes, rodos, su Vladivostoko komanda. Iš baimės pelniau pirmuosius savo taškus. Ir į Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą grįžau jau didvyris.“

Tokia buvo jo pradžia „Statyboje“. Tiesa, SSRS čempionato bronzos medalio jis negavo. Tačiau gavo kitą, 1994-ųjų LKL bronzą, kurią, jo teigimu, sugebėjo laimėti jau savo pastangomis.

Paklaustas, kaip jį, moksleivį, priėmė „Statybos“ senbuviai, A.Vainauskas nusijuokė: „Tuomet buvo dublerių komandos, tik iš jų buvo galima keliauti į klubus. O R.Endrijaitis pakvietė mane apeidamas dublerius. Pamenu, baisiausia buvo, kai įėjau į drabužinę. Ten Vytautas Baločka, A.Pavilonis, J.Kazlauskas. Visi žvaigždės, tikri vyrai. O aš - vienuoliktokas, linguojantis siūlas. Užsikirsdamas teištariau „labas“. Nuo tada jie mane pradėjo mokyti, kaip reikia gyventi“...

Jaunam A.Vainauskui į atmintį įsirėžė 1979-ieji, kai „Statyba“ Rygoje sensacingai nugalėjo CSKA. Tiesa, šią dvikovą jis praleido sėdėdamas ant suolo, tačiau grįžtant į Vilnių stengėsi nuo vyrų neatsilikti ir drauge švęsti pergalę. Vėliau pasigailėjo - viską sužinoję treneriai piktai leptelėjo, kad jam dar per anksti gerti šampaną.

Savo jėgomis A.Vainauskas pradėjo pasitikėti, kai kartą per treniruotę vienas prieš vieną įveikė A.Pavilonį. „Supratau, kad jau galiu žaisti“, - tąkart apsidžiaugė krepšininkas.

„Statyba“ pradėjo byrėti 1990-aisiais, kai į užsienį išvyko Artūras Karnišovas, po to - Š.Marčiulionis, A.Vainauskas.

Išbandęs jėgas užsienio klubuose A.Vainauskas į „Statybą“ grįžo įpusėjus pirmajam LKL sezonui. Tąkart ekipą treniravęs R.Endrijaitis nutarė sustiprinti aukštaūgių grandį, kad komanda galėtų varžytis dėl LKL apdovanojimų, ir pasikvietė A.Vainauską. 1979-aisiais matęs, kaip „Statybos“ vyrams buvo kabinami bronzos medaliai, 1994-aisiais A.Vainauskas pats pasipuošė tokios spalvos LKL medaliu.

Ant pjedestalo „Statybą“ atvedusio R.Endrijaičio vyriausiojo trenerio pareigas jau kitą sezoną perėmė estas Heino Lilis. Kai sykį strategas vėlavo į rungtynes, paskambinęs A.Vainauskui jis paprašė, kad šis vadovautų komandai. Taip vidurio puolėjui buvo suteikta proga atrasti naują savo vaidmenį krepšinyje.

Nenusakoma krepšinio aura

R.Endrijaitis „Statyboje“ žaidė 1965-1975 metais, vėliau 1975-1987 ir 1992-1994 metais ją treniravo. Jis vienintelis turi ir SSRS, ir LKL čempionatų bronzos medalius.

„Kai prisimenu, nenustoju stebėtis - iš kur mes turėjome tiek noro žaisti, - malonius laikus atgamino Pasvalio krepšinio klubo „Pieno žvaigždės“ prezidentas R.Endrijaitis. - Būdavo, grįžti iš kokio Baku ar Alma Atos nusibaigęs, perkaręs, o jei dar po pralaimėjimo - tai apskritai pakasynų nuotaika. Bet praeina diena kita, ir rankos pačios prašosi kamuolio. Tuomet „Statybą“ fiziniais duomenimis lenkė ir Užkaukazės komandos, ir Maskvos „Burevestnik“, ir Minsko RTI. Ūgiu taip pat. Kaip žmonės mes, žaidėjai, buvome labai skirtingi. Mūsų komanda buvo įdomus patyrimo ir jaunystės lydinys. Net drįsčiau teigti, jog vos ne kiekvienas aikštelėje, o vėliau - ir už jos ribų tapo asmenybėmis.“

1982-1989 metais „Statyboje“ rungtyniavęs Š.Marčiulionis aikštelėje visada išsiskirdavo kovingumu. Į priekį jį vesdavo beprotiškas noras laimėti, net tada, kai jau, rodės, jėgų visai nebelikę. Pasak NBA pionieriaus Š.Marčiulionio (jis pirmasis iš lietuvių įsiveržė į stipriausią pasaulyje lygą), „Statyboje“ buvo padėti kertiniai akmenys jo, krepšininko, karjeroje.

„Kai vykau į Vilnių, nesitikėjau tokiu lygiu žaisti krepšinio, nes tarsi neturėjau išskirtinių duomenų. Bet Vilniaus komandoje buvo gera konkurencija. Į keturias vietas pretendavo vienuolika gynėjų, - prisimena Š.Marčiulionis. - Per treniruotes visąlaik reikėjo įrodinėti, ko esi vertas. Man pavyko įveikti konkurenciją ir užsikabinti. Maloni nostalgija: Vilniaus sporto rūmai, daugybė žiūrovų, nenusakoma krepšinio aura. Mūsų komandoje nebuvo superžvaigždžių, įspūdingų duomenų žaidėjų. Viską lemdavo noras laimėti, kovingumas. Tai buvo labai malonūs metai.“

Idėją pavertė darbais

Apie idėją atkurti Vilniuje „Statybą“ LŽ papasakojo dabartinės komandos prezidentas Algirdas Navickas.

Kodėl kilo idėja sugrąžinti „Statybos“ vardą?

Nėra vienos priežasties, kodėl atsirado „Statyba“. Tiesiog mums rūpi Vilniaus krepšinis. O sostinės krepšinio ištakos - legendinė „Statyba“. Todėl nusprendėme atiduoti duoklę, Vilniaus krepšiniui sugrąžindami šį vardą.

Pats turbūt irgi esate kaip nors susijęs su krepšiniu?

Esu Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtinis. Ją baigęs rungtyniavau tuometėje Lietuvos krepšinio A lygoje. Ir teko atstovauti komandai, kuri vadinosi „Statyba“ - tai buvo pirmosios užuomazgos atgaivinti šią ekipą. Treniruojami G.Reginos 2002 metais LKAL finale žaidėme su Kėdainių „Nevėžiu“, tuomet kėdainiškiai laimėjo ir pateko į Lietuvos krepšinio lygą. Tad krepšininko patirties turiu.

-Sakote mes. Kas slepiasi po šiuo žodžiu?

Tai iniciatyvinė grupė: buvę „Statybos“ žaidėjai, administracijos darbuotojai. Viską darau ne aš vienas. Mums malonu, kad tie patys aistruoliai, kurie nuo 1993-iųjų iki 1997-ųjų palaikė šią komandą, sugrįžo į mūsų salę.

Komandą pradėjote burti nuo nulio. Kaip rinkote žaidėjus? Pirma radote trenerį ir tik tada lipdėte ekipą?

Esu trenerio G.Reginos auklėtinis. Praėjusiais metais stebėjau jo darbą Anykščių „Puntuko“ komandoje. Didelis nuopelnas atrenkant žaidėjus priklauso G.Reginai, bet tai ir vėl buvo komandinis darbas. Treneriui talkino asistentas Mindaugas Budzinauskas.

Ar žaidėjai nesibaimino eiti į dar tik kuriamą komandą?

Kaip viduje žaidėjai jautėsi, nežinau. Bet mūsų treneriai žinomi, jie kelia pasitikėjimą. Be to, mes nežadėjome to, ko negalime įvykdyti.

Komandoje jauni krepšininkai, turbūt labai daug iš jų per pirmą sezoną nereikalaujate. O kokie tolimesni tikslai?

Šiemet įgyvendinome pagrindinį tikslą - „Statybos“ vardas grįžo į aikštelę. Norime išauginti gražų jaunimą. Komanda jauna, matyti, kaip krepšininkai per sezoną patobulėjo. Sieksime išlaikyti šiuos žaidėjus, kad jie po kurio laiko iškeltų komandą į aukštumas. Per kiekvienas rungtynes kovojame dėl pergalės. Ir toliau kovosime, kad ir kurioje lygoje žaistume.

Norime tapti NKL čempionais. Nuo ateinančio sezono pirmąją vietą NKL pirmenybėse užėmęs klubas automatiškai pateks į LKL. Tad dairomės ir į šią lygą.

Kaip „Statybos“ veteranai priėmė žinią apie atgaivinamą klubą?

Nustebo. Su jais bendraujame nuoširdžiai. 2010-ųjų pabaigoje sukurtas klubas „Vilniaus statybos senjorai“, jis vienija 41 narį, tarp kurių įžymieji legendinės „Statybos“ ir Lietuvos rinktinės krepšininkai. Kada tik gali, jie visada ateina žiūrėti mūsų rungtynių. Jų labai laukiame, jiems visada salėje yra rezervuotos vietos. Džiaugiuosi, kad senjorai aktyviai ir sportuoja - dalyvauja įvairiose veteranų varžybose, per savaitę treniruojasi du tris kartus.

Senjorai nesikiša į komandos gyvenimą?

Visada yra ką patarti. Būtų keista, jei patarimų nesulauktume.

Turbūt varstėte rėmėjų duris su idėja sugrąžinti „Statybos“ vardą. Kaip jie reaguodavo išgirdę šį vardą?

Jie, kaip ir veteranai, stebėdavosi. Be abejo, jaunesni žmonės nelabai žino, kas ta „Statyba“. Ir daug kas netikėjo, kad vien iš idėjos galima viską atkurti. Bet mes įrodėme, kad idėją galima paversti darbu.

Pačiam neteko stebėti Sporto rūmuose rungtyniaujančios „Statybos“?

Tik per televizorių mačiau. Bet man Vilniaus krepšinio mokykloje teko garbė būti „Statybos“ legendos Jono Kazlausko auklėtiniu. Prisimenu, jis mus atvedė į Vytenio gatvėje esančią sporto salę, kad pamatytume, kaip rungtyniauja profesionalai. Tai buvo pirmas LKL čempionatas, kuriame „Statyba“ iškovojo bronzą.

KELI FAKTAI APIE „STATYBĄ“

* „Statyba“ - istorinis Lietuvos krepšinio klubas, pirmąsyk įkurtas 1964 metais ir egzistavęs iki 1997 metų.

* Klubas pradėjo formuotis dar 1963 metais, kai sostinėje buvo įkurta krepšinio komanda Vilniaus „Žalgiris“, ji 1964 metais buvo pervadinta į „Plastiką“. Būtent „Plastiko“ ekipos žaidėjai ir sudarė tais pačiais metais įregistruotos naujos komandos „Statyba“ pagrindą.

* 1965 metais „Statyba“ tapo „Žalgirio“ draugijos čempione, Lietuvos taurės varžybose užėmė trečiąją vietą. 1966-aisiais Lietuvos pirmenybėse iškovojo sidabrą. 1967 metais „Statyba“ tapo reprezentacine Vilniaus komanda ir debiutavo tuometės SSRS A klasės čempionate, kuriame užėmė ketvirtąją vietą.

* Vadovaujamas „Statybos“ įkūrėjo ir pirmojo trenerio Antano Paulausko jaunų talentingų žaidėjų kolektyvas pradėjo kurti dešimtmečius gyvavusią klubo istoriją.

* Per 33 metų komandos gyvavimo laikotarpį „Statyboje“ subrendo daug žinomų krepšininkų ir trenerių, dovanojusių Lietuvos ir sostinės krepšiniui bei jo gerbėjams gausybę gražių pergalių ir svarių titulų.

* Legendiniame „Statybos“ klube žaidė Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Jonas Kazlauskas, Rimantas Edrijaitis, Rimas Girskis, Algimantas Pavilonis, Romas Ramanauskas, Juozas Rimkus, Juras Kaziūnas, Eduardas Kairys, Vytenis Urba, Alfredas Vainauskas, Vytenis Andriūnas, Valerijus Bazilevskis, Edmundas Narmontas, Mykolas Karnišovas, Linas Kvedaravičius ir daugelis kitų.

* Per savo gyvavimo istoriją „Statyba“ nė karto nelaimėjo Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių, o aukščiausias pasiekimas SSRS čempionate - 1979 m. iškovoti bronzos medaliai.

* Per 23 sezonus SSRS aukščiausiosios lygos čempionate „Statyba“ sužaidė 556 rungtynes, iš jų 233 laimėjo. Pirmojoje lygoje iš 169 rungtynių laimėtos 118.