Plieskiasi karas dėl notarų įkainių

Užršsas ant pastato
Užršsas ant pastato
  © Andrius Petrulevičius

Šiandien įsigalioja nauji mokesčiai už turto registravimą, tačiau jie gali būti greitai keičiami dar kartą Šią savaitę verslininkams pavyko įtikinti premjerą Gediminą Kirkilą, kad būtina peržiūrėti notarų paslaugų įkainius. Verslininkai skundžiasi, kad įkainiai už nekilnojamojo turto sandorių patvirtinimą yra pernelyg dideli. Premjeras neatsižvelgė į tai, kad notarų įkainiai su tų pačių verslininkų pritarimu vos prieš kelis mėnesius buvo peržiūrėti ir visiškai atnaujinti įsigalioja nuo šiandienos.

Nauja tvarka numato, kad už notaro paslaugas negali būti imamas didesnis nei 50 tūkst. litų mokestis. Pasirodo, kai kurie virkaujantys verslininkai net nežinojo, kad notarų paslaugų apmokėjimo tvarka keičiasi. Nepaisant to, G.Kirkilas pažadėjo, kad bus sukurta darbo grupė, kuri per tris mėnesius turės pateikti pasiūlymus dėl notarų paslaugų įkainių. Tokiu atveju notarų įkainiai dar kartą gali būti pakeisti dar šiais metais. Tokiam scenarijui gali pasipriešinti šiuo metu užsienyje viešintis teisingumo ministras.

reklama

Notarų paslaugos pinga

Nuo šiandien įsigaliojančios naujos notarų paslaugų kainos pinga gyventojams. Manoma, kad siekis sumažinti notarų ir “Registrų centro” mokesčius gyventojams ir sukėlė verslininkų pasipiktinimą. Jei būtų įgyvendinti verslininkų pasiūlymai, notarų paslaugų kainos gyventojams gali vėl pabrangti. “Vienu metu keičiami “Registrų centro” ir notarų paslaugų įkainiai, ir keičiami fizinių asmenų naudai. Verslas išlaukė šio momento ir pasinaudojo proga išsakyti savo pastabas. Ar Vyriausybė toliau išliks socialiai orientuota, priklausys nuo premjero, jis žino visus argumentus. Dabar išlošė verslas, pirmasis išsakė savo poziciją. Teisingumo ministerija nekart išsakė poziciją, kad valstybės kontroliuojamos paslaugos turi būti prieinamos kainos prasme”, - sako teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška.

Jis aiškina, kad būtų sudėtinga nustatyti notarų paslaugų apmokėjimą pagal sąnaudas, kaip to reikalauja verslininkai. “Darbo grupėje mes įvertinome notarų finansines ataskaitas ir paaiškėjo, kad notarų mieste ir kaime sąnaudos skiriasi ir jomis paremtų paslaugų kainos gali skirtis net keletą kartų. Tie skirtumai atsiranda dėl biuro išlaikymo išlaidų, darbo užmokesčio skirtumo ir pan. Todėl čia aukso vidurį sunku būtų atrasti”, - sako M.Varaška.

Jo teigimu, verslininkų siūlomas fiksuotas mokestis už notarų paslaugas atsiremtų į valandinį atlygį, kuris gerokai padidintų kai kurių paslaugų kainas, o tų, kurios reikalauja didesnės atsakomybės, sumažintų. “Įsivaizduokite, jei notaro darbo valanda kainuotų 100 litų. Nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti reikia apie 6 valandų darbo, taigi, nepriklausomai nuo sandorio sumos, tai klientui kainuotų apie 600 litų. Jei notarui tektų vykti į kaimą pas ligonį sudaryti testamento, tai gali užtrukti pusdienį ir daugiau, - kaina už šią paslaugą išaugtų iki neregėtų sumų”, - dėsto pašnekovas.

Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė primena, kad notaras už savo veiksmus atsako visu savo turtu. Nors visi notarai draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu, tačiau jei 10 metų laikotarpiu paaiškėja, kad sandoris sudarytas neteisėtai ir sandorio suma viršija notaro civilinės atsakomybės sutartyje nurodytą sumą, skirtumą tenka padengti notarui. Maža to, draudimo bendrovės, sumokėjusios žalą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, vėliau gali išieškoti tą žalą iš notaro. “Jei atsiras fiksuoti mokesčiai, tiesiog nebebus notarų, kurie norėtų tvirtinti stambius sandorius”, - tikina D.Lukaševičiūtė.

Netikėtas smūgis

Teisingumo ministro patarėjas M.Varaška sako, kad verslininkų skundai dėl notarinių paslaugų kainų buvo netikėti. Juo labiau kad verslo atstovai buvo įtraukti į darbo grupę, svarsčiusią notarų įkainių pakeitimus nuo sausio mėnesio. Remiantis šiais pakeitimais, nauja tvarka įsigalioja nuo šiandien.

“Tegaliu pasakyti, kad esame nustebę. Verslininkai netgi gavo premjero pažadą, kad bus peržiūrėti ir tie įkainiai, kurie susiję su nekilnojamojo turto įregistravimu “Registrų centre”. Jei keisis Vyriausybės politika ir teikiant valstybės kontroliuojamas paslaugas nebereikės orientuotis į visuomenės poreikius, mes įgyvendinsime tą poziciją, o kodėl radikaliai pasikeitė požiūris, sunku komentuoti”, - stebėjosi specialistas.

M.Varaškos teigimu, kai teisingumo ministras derino naujus notarų įkainius, nė viena verslo struktūra neprieštaravo. “Turime asocijuotų verslo struktūrų raštus, kuriuose pritariama pakeitimams. Tarptautiniai prekybos rūmai pareiškė, kad norėtų dalyvauti kitąmet svarstant notarų įkainius. Tai būtų natūralus pokyčių kelias, nes įstatymas numato, kad notarų įkainiai peržiūrimi kasmet”, - kalbėjo ministerijos atstovas.

Jį nustebino skubotas premjero sprendimas sudaryti naują darbo grupę, net neišklausius kitų socialinių partnerių argumentų. “Išklausius vieną pusę nuspręsta, kad blogai ir reikia daryti iš naujo, man keista”, - kalbėjo pašnekovas.

Visgi M.Varaškos manymu, šioje situacijoje gali būti pasiektas susitarimas. “Reiktų valstybės mastu nuspręsti, kam ir kokiais atvejais taikomos nuolaidos ar kompensacijos, kaip jos turi būti kompensuojamos iš biudžeto. Tuomet ši našta nebūtų perkeliama vienai ar kitai klientų grupei”, - mano jis.

Nežino, ko nori

Notarų rūmų prezidentė abejoja, kad verslininkai apskritai žino, ko nori. “Po susitikimo liko įspūdis, kad kai kurie verslininkai net nežinojo, kad notarų paslaugų įkainiai keičiasi ir atsiranda maksimali suma už paslaugas - 50 tūkst. litų”, - sako D.Lukaševičiūtė.

Pasak jos, verslininkų minėtos sumos, siekiančios šimtą ir daugiau tūkstančių litų už notarų paslaugas, pasitaiko labai retai. “Tos įmonės užsiima nekilnojamojo turto statyba ir prekyba, per metus parduoda po keliasdešimt butų, todėl susidaro tokios sumos už notarų paslaugas, o daugiau nei šimtą tūkstančių litų už notaro paslaugas pernai buvo sumokėta gal du ar tris kartus. Taigi tai ne taisyklė, o išimtis”, - kalbėjo notarų atstovė.

Naujos darbo grupės gali ir nebūti

M.Varaška atkreipė dėmesį, kad premjeras pavedė patarėjams apsvarstyti verslininkų pasiūlymus. Įvertinus juos, per dvi savaites bus apsispręsta dėl darbo grupės sudarymo. Gali būti, kad tokia taip ir nebus sudaryta, o atskiri pasiūlymai bus pateikti Teisingumo ministerijai. Būtent ji, suderinusi su Finansų ministerija, tvirtina notarų paslaugų įkainius, to negali daryti Vyriausybė. “Premjeras gali įpareigoti teisingumo ministrą sudaryti darbo grupę, į ją įtraukti tam tikrus atstovus. Jei darbo grupė bus sudaryta prie Vyriausybės, į jos pasiūlymus gali būti atsižvelgta, tačiau svarstymas turėtų įvykti ir Teisingumo ministerijoje”, - abejones dėl naujos darbo grupės vardija ministerijos pareigūnas.

Premjero patarėjas teisės klausimais Remigijus Merkevičius patvirtino, kad darbo grupė gali būti ir nesudaryta. Jo teigimu, laukiama iš užsienio grįžtančio teisingumo ministro Petro Baguškos - su juo bus kalbama dėl naujos darbo grupės sudarymo.