Eksprokuroro Neveros liudijimai apie valstybinių gaujų karus

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera
  © Robertas Dačkus

„Duok, Dieve, kad taip nebūtų...“

„Istorija yra tokia, kad faktiškai antradienį, kada buvo išspausdintas laikraštis atitinkamu pavadinimu, prasidėjo kalba apie tai, iš kieno lūpų galėjo šita informacija nuslysti į žiniasklaidą ar kažkur kitur, o paskui į žiniasklaidą. Kadangi mano kuravimo sritis irgi ta pati – FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – aut.), tai mes kalbėjomės su Vytu Giržadu (atleistu FNTT direktoriaus pavaduotoju – aut.) apie šitą problemą. Buvome susitikę su juo, ir jis kalbėjo apie tai, kad iš karto po publikacijos, viena vertus, buvo sukviesti į posėdį, kuriame dalyvavo tie patys asmenys plius generalinis prokuroras, ir jie kalbėjo apie situaciją dėl nutekinimo. Pats Giržadas siūlė vis dėlto visas šitas aplinkybes aiškintis ikiteisminio tyrimo keliu“, – savo pasakojimą AK pradėjo buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas A. Nevera.

Didžiuma jo jau išviešinto liudijimo detalių yra žinomos, jomis remtasi ir rašant AK išvadas, tačiau kai kurie šios „istorijos“ niuansai plačiajai visuomenei negirdėti.

Pasak A. Neveros, V. Giržadas jam sakė, kad iš karto po „Lietuvos ryto“ straipsnio buvo atliktas tyrimas. „Atlikome savo, tarkim, tokį ganėtinai greitą tyrimą, ir, kaip jis sakė, efektyvų, ir, jų duomenimis, tai galėtų būti mano kolega, sakysim, tai yra Darius Raulušaitis“, – pokalbį su V. Giržadu perpasakoja A. Nevera.

Pasitikėti V. Giržadu eksprokuroras turėjo pagrindo. „Mes šiaip esam kursiokai ir ganėtinai neblogai vienas kitą pažįstame, nors tam tikrą laiką tikrai daug nebendravome, kadangi jis – vienoje sferoje, aš – kitoje, tai nebent gatvėje kur nors susitikdavome“, – aiškino A. Nevera.

Kaip žinia, su šia iš seno bičiulio gauta informacija ir su jo žinia A. Nevera nutarė pasidalyti su prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi. „Tą ir padariau. Tai aš su juo susisiekiau telefonu ir mes susitikome. Ir aš iš karto pasakiau, kad turiu tam tikrą informaciją, kuri, mano galva, yra verta dėmesio tam, kad galima būtų pabandyti iš tikrųjų išsiaiškinti, kas gi tą informaciją nutekino. Sakė, kas? Aš išvardijau tą pavardę, kurią minėjau, ir pasakiau, kad, duok, Dieve, kad taip nebūtų“, – pokalbio su J. Markevičiumi turinį perpasakojo A. Nevera.

Prokurorai sėdėjo nunarinę galvas

Taigi, kitą dieną po „Lietuvos ryto“ publikacijos visi iš vakaro GP vykusio posėdžio dalyviai vėl buvo sukviesti į posėdį, kuriame dalyvavo tie patys asmenys plius generalinis prokuroras, ir jie kalbėjo apie situaciją dėl nutekinimo. Pats V.Giržadas siūlė vis dėlto visas šitas aplinkybes aiškintis ikiteisminio tyrimo keliu. To, tiesą sakant, prokurorams nė nereikėjo siūlyti. „Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą tokiais atvejais“, – elementarius dalykus aiškino A. Nevera. Kaip žinia, ikiteisminis tyrimas pradėtas tik po 3 mėnesių, šių metų vasario 17 d.

O tą dieną, išgirdę V. Giržado siūlymą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokurorai tik nunarino galvas, nenorėdami matyti V. Giržado, pradėjusio suprasti, kad prasideda kažkokie negeri dalykai, akių.

„Jis (V. Giržadas – aut. past.) sako, kad dabar ant mūsų visą šitą reikalą nori numesti, kad neva mes čia visą informaciją nutekinome, – apie vėlesnį pokalbį su V. Giržadu liudijao A. Nevera. – Tai aš sakau: pažinodamas patį asmeniškai ir žinodamas visus nuopelnus tėvynei, kaip sakiau, tai aš galvoje net tokių minčių neturiu.“ Šis dviejų pareigūnų pokalbis vyko gatvėje, slapta, kad niekas nežinotų apie šį susitikimą, nes jau buvo pakvipę galima provokacija.

Prezidentūrai vaidenasi namai...

Tam pagrindo suteikė prezidentės patarėjų reakcijos ir (arba) nereagavimas. „Kas dar toliau buvo? Tą pačią savaitę turėjo vykti prokuratūros kolegijos posėdis, tačiau jis buvo atšauktas. Ir generalinis prokuroras šioje vietoje gana susinervinęs buvo, – įvairių valdžios šakų pasimetimą pamena A. Nevera. – Gana ilgą laiką ir grįžtamojo ryšio iš prezidentūros, iš konkrečių žmonių nebuvo, nors jo laukiau, nes man buvo įdomu, koks gi yra to tyrimo, kurio, kaip sakyta, niekas nepradėjo, bet realiai jis vyko, sakykime, taip. Kadangi ir prezidentūra, čia Markevičiaus vaidmeny, kiek aš supratau, kontaktavo ir su VSD. Ir aiškinosi kažkokius klausimus, kas su kuo turi kontaktus ir panašiai.“

Taip jau A. Neverai nelaimingai sutapo, kad viešumon pateko informacija apie jo paskolą, kurią jis paėmė iš verslininko Antano Guogos. Atsirado pagrindas pareikšti nepasitikėjimą juo. Tokią prezidentūros poziciją („apie pasibaigusį pasitikėjimą ir raginimą kuo greičiau trauktis“) ir perdavė A. Neveros viršininkas – generalinis prokuroras D. Valys.

Ir ne tik D. Valys perdavė... „Istorija buvo tokia. Man paskambino prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis (patarėjas, dirbantis Teisės grupėje – aut. past.) ir paprašė atvažiuoti į prezidentūrą, tačiau su sąlyga, kad niekas nežinotų, kad aš ten važiuoju“, – pasakoja A. Nevera.

Patarėjas informavo, kad šalies vadovė „mato problemas“ (skandalas su A. Guogos paskola), todėl jam rekomenduota atsistatydinti jau kitą dieną, penktadienį. A. Neverai pareiškus, kad tai padarys tik pirmadienį, įvyko dar vienas – vakarinis – susitikimas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Pasak A. Neveros, čia jam pareikšta, kad „jeigu neatsistatydinsi va čia, ant dienų, tai tada Ji (manoma, kad kalbama apie šalies vadovę – aut. past.) sugrįš iš Briuselio ir visaip ten iškoneveiks.“

Sprendžiant iš A. Neveros liudijimo AK, jis dar bandė derėtis. „Aš sakiau, kad į gatvę nelabai norėčiau eiti, – pasakojo A. Nevera. – Na, sakė, dėl pasiūlymų su darbu tikrai nieko čia nebus, maždaug pasakyta yra, kad gali vieną namą parduoti. Tai sakiau, kad aš tik pusę turiu, dar nepastatytas.“ A. Neverai pokalbininkas iš prezidentūros atsakė: „Tai šito nežinojo kažkaip.“

„Paskui aš jau iš kitų šaltinių sužinojau, kad buvo pateikta tokia informacija, nežinau kam, kad turiu du namus, prabangią mašiną, dar visokiausių įdomių dalykų. Kas tokią „informaciją“ teikė, nežinau“, – AK „guodėsi“ A. Nevera.

Alfa.lt primena, kad prezidentūra labai jautriai reaguoja į nekilnojamojo turto klausimus. Kaip neseniai rašyta Alfa.lt portale, prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pasikvietusi pokalbio visuomenininką Alvydą Medalinską. Privataus pokalbio metu esą buvo pareikšta, kad V. Gailius nėra tinkamas užimti FNTT vadovo postą, nes jo nesugebėjimą organizuoti finansinius nusikaltimus tiriančios tarnybos darbą rodo jau vien tai, kad V. Gailius per ilgus tarnybos policijoje metus nesugebėjo net namo pasistatyti.

Valys „durniaus“ vietoje

Generalinis D. Valys, kaip kartais ironiškai vadinamas GP vadovas, kai kuriose situacijose, jei tikėtumėme A. Neveros liudijimais, buvo laikomas tiesiog kvailio vietoje. Klausiamas, ar normali yra situacija, kai slapti pasitarimai vyksta ne specialioje patalpoje, o atvirame D. Raulušaičio kabinete, A. Nevera teigė: „Ar tai normalu, ar ne, tikrai nežinau. Man tik susidaro toks įspūdis, kad apie pirmą posėdį D. Valys nieko nežinojo, kadangi tas posėdis buvo aštuntą valandą (vakaro – aut. past.). D. Raulušaitis sakė, kad turi kažkokį pasitarimą, – tvirtino A. Nevera. – Ir dar jam tokia pastaba (D. Valio – aut. past.) buvo išsakyta, kad gerai būtų tuos pasitarimus organizuoti taip, kad netrukdytų tiems rytiniams mūsų pasitarimams (pas D. Valį – aut. past.).“

Kaip matyti, D. Raulušaitis buvo tikrai klusnus D. Valio pavaldinys...

Kas dirba geriau – Daukantas ar VSD?

Vienam AK nariui, išklausiusiam A. Neveros liudijimą, atsivėrė akys, ir jis pusiau retoriškai tarė: „Šito tyrimo metu susidarė vaizdas, kuris tik dar sustiprėjo, kodėl FNTT pareigūnai buvo atleisti? Tai yra vis dėl to „Daukantas“.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas replikavo: „Saugumo pastato adresas yra kitas.“