Milijardas iš „Snoro“ išplautas, nesant baudžiamojo nusikaltimo požymių

Irmantas Mikelionis
Irmantas Mikelionis
  © Robertas Riabovas

Į posėdžius kviečiami Valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros vadovai painiojasi parodymuose ir teikia prieštaringą informaciją apie tai, ar valstybės institucijų taikytos priemonės, siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą bei ištirti šį įvykį, buvo savalaikės, pakankamos ir atitiko įstatymų reikalavimus.

Duomenų negauta

Praėjusių metų lapkričio viduryje, per patį „Snoro“ žlugimo įkarštį, nusiunčiau raštą į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar iš jos nebuvo nusikalstamai nutekinta informacija apie ruošiamus veiksmus prieš banko akcininkus. Tai įtarti leido skandalingas straipsnis „Lietuvos ryte“ ir tuo pačiu metu abiejų nusikaltimais įtariamų akcininkų pabėgimas iš Lietuvos bei didžiulių sumų dingimas prieš pat banko nacionalizavimą, savo komentare, kurį platino ne vienas interneto portalas, tvirtino S. Stoma.

2011 m. gruodžio 30 d. datuotame atsakyme I. Mikelionis praneša, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Prokuroras I. Mikelionis rašo: „Generalinė prokuratūra netoleruoja, kad dalykinių pasitarimų turinys ar atskiri jo fragmentai tretiesiems asmenims taptų žinomi pažeidžiant nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 11 15 dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“ kai kurie teiginiai gali būti vertinami kaip dalinai atitinkantys 2011 m. lapkričio 9–14 dienomis Generalinėje prokuratūroje vykusias iš Lietuvos banko gautos medžiagos vertinimo ir organizacines procedūras, kuriose dalyvavo kelių institucijų pareigūnai, buvo atlikti tam tikri patikrinimo veiksmai. Duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta.“

Papildomai prokuroras I. Mikelionis paaiškina, kad „dar iki Lietuvos banko 2011 11 09 kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 11 17 plenarinio posėdžio metu. Todėl nemanytume, kad šiuo atveju 2011 11 15 „Lietuvos ryto“ straipsnis turėjo lemiamos įtakos padėčiai AB bankas „Snoras“.

Dar detaliau viską paaiškina Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas (buvęs kadrinis KGB tardytojas, tačiau tai tik menka detalė). Išaiškinęs terminologiją, kas yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kas yra tarnybos paslaptį sudaranti informacija, prokuroras A. Stepučinskas praneša, jog „nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (...) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“

„Taigi, – apibendrina savo nutarimą prokuroras A. Stepučinskas, – dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo. Konstatuotina, kad Seimo nario (S. Stomos) pareiškime nurodytos aplinkybės neturi nusikalstamų veikų požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“

Paslapties nebuvo, tad ir milijardas dingo

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikino, jog Antikorupcijos komisijos nariai jo klausė, „kiek piniginių lėšų išėjo iš banko, „Lietuvos rytui“ paskelbus publikaciją“. Visgi apie minimas „pinigines lėšas“ LB vadovas kalbėti nenorėjo.

„Jėzus... kalbama apie didelius skaičius, – pūškėjo V. Vasiliauskas, apibūdindamas LB vaidmenį banko „Snoras“ nacionalizavimo istorijoje. – Nuo mūsų viskas prasidėjo. Taip, mes buvome ta višta arba tas kiaušinis, nuo ko viskas prasidėjo, o toliau viską aiškinasi teisėsaugos institucijos.“

Alfa.lt žiniomis, versijos, kad po „Lietuvos ryto“ publikacijos iš „Snoro“ dingo milijardas litų, laikėsi ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Tai vienas iš trijų „motyvų“ – šalia prieštaringų V. Gailiaus ir V. Giržado tyrimų poligrafu bei nepalankios VSD pažymos – kodėl buvo atleisti FNTT vadovai.

1 lapas

2 lapas

Nutarimas

Milijardas iš „Snoro“ išplautas, nesant baudžiamojo nusikaltimo požymių

Irmantas Mikelionis
+1