Pozityvių teiginių kartojimas gali duoti priešingų rezultatų

Skaitymas
Skaitymas
© 123rf.com

Vienas iš bruožų, atskiriančių optimistus nuo pesimistų – santykis su savimi. Pesimistai su savimi elgiasi blogai, tarsi kritiškas, ciniškas žmogus. Pesimistai sau sako: „Tau nepavyko“, „Tu kvailas“, „Tau nesiseks“, „Tau negali pasisekti“, „Tu nesugebėsi“. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį – „viskas blogai“, „nieko gero“, „bukas egzistavimas“. Taip teigia „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė.

„Pesimistai sau ir gyvenimui yra tarsi žiaurūs tėvai savo vaikams: kritikuoja, ieško trūkumų, nepastebi gerų dalykų. Optimistai visai kitokie. Jie su savimi elgiasi gerai, tarsi mylintys, gerbiantys, suprantantys, palaikantys, atjaučiantys tėvai su savo vaiku“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Pozityviosios psichologijos tėvas Martinas Seligmanas teigia, kad optimistai turi daugybę energizuojančių minčių (kurias kiti palaikytų iliuzijomis) ir šios mintys padeda neprarasti jėgų, tvirtumo, sveikatos, aktyvumo, pasitenkinimo gyvenimu, neatsižvelgiant į tai, kas vyksta aplink“, – papasakojo psichologė.

Pasiteiravus jos, ar pozityvus mąstymas – alternatyva psichologui, o tam tikrais atvejais – geriausias vaistas, Goda šio teiginio nepatvirtino.

„Pozityvus mąstymas gali būti efektyvus kaip dalis struktūrinės terapijos, bet pats savaime jis gali teikti atvirkštinį poveikį, nei turėtų daryti. Žurnale „Psychological Science“ paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad žmonėms, turintiems žemą savigarbos lygį, pozityvus mąstymas ir pozityvių teiginių kartojimas gali duoti priešingų rezultatų“, – teigė psichologė.

Anot moters, mokslininkai nustatė, kad pozityvių teiginių kartojimas padeda tik sutvirtinti tai, kuo žmonės jau tiki. Tuo tarpu netikinčiam savimi žmogui, kartojimas, kad jis geriausias, gali tik dar labiau sugadinti savijautą ir neduoti jokių teigiamų rezultatų. Pirmiausia, pasak psichologės, reikia keisti požiūrį į save.

„Martinas Seligmanas, išnagrinėjęs didžiųjų pasaulio genijų laiškus artimiesiems ir kolegoms, atskleidė, kad šie žmonės – optimistai. Jie nepaprastai pasitikėjo savimi, situacija, ateitimi. Tokius optimistus jis vadino – patologiniais optimistais. Jie niekada nebūtų tapę garsiais žmonėmis, jei nebūtų buvę tokie optimistai“, – papasakojo G. Kaniušonytė.

Tačiau, anot jos, egzistuoja ir neracionalus optimizmas, kai žmogus gerokai pervertina savo galimybes, imasi jam neįveikiamų užduočių ir, žinoma, nesugebėdamas jų įgyvendinti nuvilia aplinkinius.

Vis dažniau girdime kalbant apie mantras, stebuklingus žodžius, kuriuos kasdien kartojant, neva galima tapti kitokiu – labiau pasitikinčiu, drąsesniu. Pasiteiravome psichologės, ką apie tai mano specialistai.

„Mantra – įmantrus pavadinimas gana paprastai ir beveik visų naudojamai susikaupimo priemonei.

Mantra iš sanskrito kalbos išvertus reiškia „mąstymo, kalbos instrumentas“, „proto įrankis“. Tai yra garsinių skiemenų ar žodžių seka, naudojama dėmesio sutelkimui“, – aiškino Goda.

Ji patikslino, kad nieko stebuklingo tikėtis nereikėtų: „Tiesiog kartojant tuos žodžius sukoncentruojamas dėmesys ties esama būsena, savijauta, siekiamu tikslu. Šių frazių kartojimas be pastangų ir pasiryžimo pačiam imtis veiksmų ir siekti tikslų, netikint savimi – tikrai neduos jokių rezultatų.“

Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!

 

Pozityvių teiginių kartojimas gali duoti priešingų rezultatų

Skaitymas
+4