Optimistai – atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms

Liga
Liga
© Alfa.lt

Tikriausiai niekam nekyla abejonės, kad mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra labai glaudžiai susiję. Tai, kaip mes mąstome, daro įtaką tam, kaip mes jaučiamės ir, be abejo, elgiamės. Kaip veikia tas valingas minčių valdymas, keitimas – dar vadinamas savitaiga? Šio klausimo pasiteiravome „Gebu“ psichologės Godos Kaniušonytės.

„Tai dirbtinis įsitikinimo sukūrimas, kuris vėliau veikia mūsų elgesį ir savijautą. Tačiau įsitikinimas dar nepakeičia situacijos. Tikėjimas, kad „tapsiu turtingu“ dar nepadaro žmogaus turtingu. Jis tik padeda to siekti, veikti kryptingai šio tikslo link“, – aiškino pašnekovė.

Tikintis žmogus, anot pašnekovės, gali daug ką pasiekti. Juk jis tikrai daugiau pasieks nei tas, kuris netiki, nes tas kuris netiki, net nebandys.

„Taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad žmonės, kurie galvoja, kad jų sveikata priklauso nuo jų pačių, daug greičiau pasveiksta po operacijų, nei manantys, kad jų sveikata labiausiai priklauso nuo gydytojų, vaistų, artimųjų“, – pateikė tyrimo rezultatus G. Kaniušonytė.

Ji atskleidė, kad savitaiga yra naudojama autogeninėse treniruotėse, taip pat pozityvaus mąstymo atvejais, pozityvių teiginių pavidalu.

„Autogeninė treniruotė – savitaiga besiremianti atsipalaidavimo technika. Tai būdas, kai naudojant savo vaizduotę galima giliai atsipalaiduoti“, – paaiškino dar ne visiems žinomos sąvokos prasmę.

Anot psichologės, autogenine treniruote pirmiausiai išmokstama valdyti savo organus ir jų sistemas, o vėliau randamos ir išsiaiškinamos neigiamų reakcijų priežastys.

Paaiškėjo, jog egzistuoja netgi konkretūs pratimai tą pasiekti: „Pavyzdžiui, šilumos pratimai, kai žmogus įsivaizduoja padidėjusią viso kūno ar atskirų kūno dalių temperatūrą, sunkumo pratimai, kai atpalaiduojami raumenys, kai žmogus įsivaizduoja, kad jo kūnas ar atskiros jo dalys pasidaro labai sunkios – visa tai gerina kraujotaką.“

Goda išskyrė ir atvejus, kai autogeninė treniruotė gali būti itin veiksminga: „Ją pravartu naudoti esant padidėjusiam nervų sistemos jautrumui, jos sutrikimams, nemigai, stresui, nerimui, baimei, padidėjusiam kraujospūdžiui, galvos skausmams, nepasitikėjimui savimi.“

„Teigiama žmogaus nuostata į jį supančią aplinką, teigiamas situacijų vertinimas – optimizmas – žmogui suteikia pasitikėjimo, jėgų. Pavyzdžiui, bedarbis optimistas suranda darbą kelis kartus greičiau už bedarbį pesimistą, neturtingas optimistas gali „prasigyventi“ labiau nei pesimistas, kuris paveldėjo didžiulius turtus“, – dėstė psichologė.

Taigi optimizmas yra bruožas, pagal kurį galima prognozuoti, kiek žmogus pasieks gyvenime.

„Optimistai sau sako: „Tu šaunuolis“, „bandyk dar kartą“, „Tau pasiseks“, „Tu vertas geriausio“, „viskas bus gerai“. Jie nesmerkia už klaidas, nežemina savęs, neironizuoja. Toks pat jų požiūris į kitus, gyvenimą, ateitį. Optimistai yra sau švelnūs ir save myli gerąja to žodžio prasme.

Net jeigu kažkas gyvenime nepavyksta taip, kaip norėjosi, optimistai sau pasako: „įgijau patirties“, „gavau pamoką“, „rytoj man pavyks“. Jei kažkas pavyksta – optimistai save pamalonina tuo, kas teikia džiaugsmą“, – aiškino psichologė.

Pagal žmogaus optimizmo lygį, anot G. Kaniušonytės, galima netgi prognozuoti tai, kokia bus jo sveikata.

„Optimistai yra žymiai atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms. Buvo atliktas tyrimas, kuriame vyrai, kurie buvo patyrę širdies infarktą buvo suskirstyti į optimistus ir pesimistus. Per aštuonis metus mirė beveik visi širdies liga sergantys pesimistai (išskyrus vieną). Tuo tarpu beveik visi optimistai išliko gyvi“, – atskleidė įdomius faktus specialistė.

Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!

 

 

Optimistai – atsparesni infekcinėms ir lėtinėms ligoms

Liga
+4