Referendumo rezultatai Latvijoje: 75 proc. dalyvavusių – prieš rusų kalbos pripažinimą valstybine
Lietuvos, Rusijos reakcijos

Latvija
Latvija
  © SCANPIX
ELTA | BNS
2012-02-19 07:59

75,05 proc. iš daugiau nei milijono referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš tai, kad rusų kalba būtų antra valstybinė kalba kaimyninėje valstybėje, 24,63 proc. pritarė tokiam siūlymui, remiantis balsais, gautais suskaičiavus referendumo rezultatus 969 iš 1035 balsavimo apylinkių.

Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už - 246,245 tūkstančiai.

3190 balsavimo biuletenių (0,32 proc.) pripažinta negaliojančiais.

Rinkimų komisijos duomenimis, referendume iš viso dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų.

Tai - didžiausias rinkėjų skaičius Latvijoje dalyvavęs referendumuose per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Iki šiol daugiausiai rinkėjų - 1,010,906 arba 71,49 proc. - dalyvavo 2003 metais Latvijoje vykusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje.

Daugpilyje 85 proc. rinkėjų balsavo už rusų kalbos pripažinimą valstybine

Didžioji dauguma antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio gyventojų šeštadienį vykusiame referendume balsavo už tai, kad rusų kalba būtų antra valstybine kalba kaimyninėje valstybėje.

Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už rusų kalbos paskelbimą valstybine pasisakė 34,419 tūkst. arba 85,15 proc. Daugpilio gyventojų, kurių daugumą sudaro rusakalbiai.

Daugpilio rajone už rusų kaip antrą valstybine kalbą Latvijoje balsavo 6470 arba 65,79 proc. rinkėjų.

Taip pat rytinėje Latvijos dalyje esančiame Rezeknės mieste rusų kalbos paskelbimą valstybine savo balsais parėmė 11,395 tūkst. arba 60,29 proc. šiame mieste registruotų rinkėjų. Rezeknės rajone, preliminariais duomenimis, už rusų kalbos pripažinimą valstybine balsavo 55,22 proc. rinkėjų.

Su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone už tai, kad rusų kalba taptų valstybine, balsavo 1324 rinkėjai arba 90,25 proc. visų šio rajono rinkėjų.

Ažubalis: referendumo Latvijoje rezultatai – svarbūs šalies valstybingumui ir turi būti gerbiami

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia, kad Latvijoje įvykęs nacionalinis referendumas dėl konstitucijos pataisų įstatymo projekto pademonstravo nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms Latvijoje.

Pasak A. Ažubalio, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.

„Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, - sako ministras.

Kartu jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.

Degutienė: Latvija išsaugojo savo tautinį tapatumą

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos parlamento vardu sveikina Latvijos Respublikos piliečius, šeštadienį įvykusiame referendume išsaugojusius savo konstitucinę teisę dėl valstybinės latvių kalbos, ir pabrėžia broliškos latvių kalbos unikalumą ir jos svarbą visam latvių tautinio tapatumo išsaugojimui.

„Latvijos visuomenė tvirtai ir galutinai apsisprendė, kad latvių kalbos, kaip valstybinės Latvijos kalbos, įteisinimas - tai vienintelis kelias į darnią Latvijos visuomenę ir latvių tautos unikalumo išsaugojimą“ - laiške Latvijos Saeimos Pirmininkei Solvitai Abuoltiniai teigia I. Degutienė.

Pasak Seimo Pirmininkės, nacionalinio referendumo rezultatai patvirtino 2012 m. vasario 2 d. Latvijos Respublikos Saeimos priimtą pareiškimą dėl latvių kalbos nacionalinio vaidmens, kuriame teigiama, kad latvių kalba, kaip bendra visų Latvijos gyventojų kalba, yra svarbi užtikrinant demokratinį dalyvavimą ir darnią Latvijos visuomenę.

Rusijos parlamentaras: referendumas dėl rusų kalbos tapo rimtu signalu Latvijos valdžiai

Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano, kad referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rezultatus reikia vertinti teigiamai.

„Nepaisydamas konkrečių balsavusiųjų referendume skaičių manau, kad jo rezultatai yra laimėjimas tų, kurie kovoja Latvijoje dėl rusų kalbos teisių“, - sekmadienį agentūrai „Interfax“ pareiškė K.Kosačiovas.

Jis pažymėjo, kad inicijuodami referendumą dėl šios problemos Latvijos rusakalbiai gyventojai reagavo į mėginimus visiškai uždrausti rusų kalbos dėstymą mokyklose.

„Tas faktas, jog referendume dalyvavo tiek Latvijos piliečių, manančių, kad svarbu didinti rusų kalbos statusą, neleis valdžiai rimtai nagrinėti nacionalistinių partijų reikalavimų“, - pabrėžė K.Kosačiovas.

Jis pažymėjo, jog didelis žmonių, balsavusių už rusų kalbos statuso didinimą, skaičius patvirtina, kad „padėtis šiuo požiūriu dabar nenormali ir kad reikia reikalauti papildomo problemos sprendimo, tai yra rusų kalbos vartojimo - jeigu ne visos šalies mastu kaip valstybinės, tai miestų ir savivaldybių darinių, kur tankiai gyvena rusiškai kalbantys gyventojai, lygiu“.

„Tie, kurie dabar spekuliuos skaičiais, gautais referendume, taip pat neturi pamiršti, kad daugiau kaip 300 tūkst. Latvijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, buvo dirbtinai nušalinti nuo dalyvavimo šiame plebiscite, ir jie toliau kovos už savo humanitarines ir politines teises“, - pabrėžė K.Kosačiovas.

Jis vertina referendumo rezultatus kaip „rimtą signalą Latvijos valdžiai dėl šios problemos sprendimo“.

„Vienybė“ po referendumo pabrėžia atsakingą visuomenės požiūrį į Latvijos valstybę

Referendumas rodo, kad kiekvieno pareiga ir rūpintis stiprinti latvių kalbą, ir siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę, pažymėjo savo kreipimesi po įvykusio referendumo dėl rusų kalbai antrosios valstybinės statuso pripažinimo partija „Vienybė“.

„Vienybė“ padėkojo visiems piliečiams, dalyvavusiems referendume ir rėmusiems latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje, taip pat - toms draugijoms ir grupėms, kurios aktyviai ragino balsuoti prieš visuomenės susiskaldymą, pranešė agentūrai BNS „Vienybės“ atstovė Laila Timruota.

„Mūsų šalis gali plėtotis tik esant tarpusavio supratimui, savitarpio pagarbai ir taikai. Vienas kito gerbimas, pagarba Latvijai ir latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei - tai vertybės, kurios mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes - Latvijos tauta, mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės, ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo prie demokratijos kalba“, - pareiškė Seimo pirmininkė, „Vienybės“ vadovė Solvita Abuoltinia.

„Vienybė“ ketina remti mokymąsi latvių kalbos ir prisidėti prie galimybės mokyti visų tautybių vaikus bendrose, o ne etniniu požiūrių atskirtose švietimo įstaigose.

„Mes ir toliau užtikrinsime kiekvienai Latvijos tautinei mažumai teisę išsaugoti ir plėtoti savo etninę kalbą ir kultūrinį savitumą. Kultūrų įvairovė yra Latvijos turtas“, - pažymima kreipimesi.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Referendumo rezultatai Latvijoje: 75 proc. dalyvavusių – prieš rusų kalbos pripažinimą valstybine

Latvija
+4