Operos solistui televizija – tik smagus pakvailiojimas

Vytautas JUOZAPAITIS
Vytautas JUOZAPAITIS
  © Tomas Černiševas

Vienas iškiliausių Lietuvos baritonų, žymus operos dainininkas, įvairių premijų laureatas Vytautas Juozapaitis sako, kad savo srityje pasiekė jau absoliučiai viską. Dėl to ir leido sau „paišdykauti“ – tapo komisijos pirmininku LNK laidoje „Žvaigždžių duetai“, o prieš tai realybės dokumentikoje „Kelias į žvaigždes 2“ mokė Merūną dainuoti. V. Juozapaičiui buvimas televizijoje – ne tik pramoga, bet ir savotiška misija: „Aš noriu pasakyti žmonėms, kad ten, už kampo, yra visai kitas, klasikinės muzikos, pasaulis. Pažiūrėkite, gal patiks?“.

Akademinis sluoksnis: Kas yra Merūnas? 

reklama

Ar Jūsų neerzina „prilipusi“ Merūno mokytojo etiketė?, - paklausėme V. Juozapaičio.
Kartą mano automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie prisiminė, kad esu jiems „kažkur matytas“. Klausiau jų, gal operos teatre buvo. Papurtė galvas. Tada pasakiau: „Aa.. tai gal televizija.. Merūnas..“. Pareigūnai iškart prisiminė, kad mokiau Merūną. „Gerai tas vaikis dainuoja“, - nusišypsojo.

Merūno mokytojo etiketę sugalvojau ne aš. Tačiau esu prisidėjęs prie to vaikino saviraiškos realybės šou, tad mokytoju buvau teisėtai vadinamas. Tik norėčiau, kad būtų įvardyti ir kiti, kurie Merūną mokė. Juk ne vienas Juozapaitis tai darė (šypsosi). Bet ar to reikia? Tai gal tuomet gatvėje kabinkime iškabas: „Čia lankėsi Merūnas. Šią rankeną lietė Merūno ranka“ (juokiasi).

Manęs nežeidžia, kai kad ir tas pats V. Kernagis „Žvaigždžių duetuose“ su draugiška pašaipa man primena, kieno aš esu mokytojas. Daugelis žmonių mane ir pažino kaip Merūno mokytoją, iki tol apie mane jie nieko nebuvo girdėję. O jei akademiniame sluoksnyje pasakyčiau, kad esu Merūno mokytojas, manęs turbūt daugelis paklaustų: „Atleiskite, o kas yra Merūnas?“.

Kaip prisistatytumėte tiems, kurie jus pažįsta tik iš televizinių šou? 
Aš palinkėčiau jiems labiau domėtis Lietuvos kultūriniu gyvenimu, tuomet jiems nereikės iš šou pažinti Juozapaičio (juokiasi).

Bandymai sudominti žmones klasika  

Televizija, pasikvietusi Jus dirbti, tarsi populiarina klasiką. Bet ar nemanote, kad tas rimtumas tėra tik apvalkalas, kad žiūrovai kiek apsigauna...? 
Be abejonės. Aš suprantu, kad tai – žaidimas. Ir mano teisėjavimas „Žvaigždžių duetuose“, ir buvimas vadinamuoju mokytoju „Kelyje į žvaigždes 2“, ir po to sekęs „Mokytojų turnyras“, kuriame reikėjo rungtis su „mokytojais“, kurie išties nėra mokytojai. Norint klausytis operos ar simfonijos, reikia turėti atitinkamą pasiruošimą, augti tam tikroje aplinkoje. Reikia turėti išsilavinimą ir mokytojus, kurie diegtų gerą skonį. Aš suprantu, kad mes nepakeisime visuomenės. Juk visame pasaulyje populiariausi žmonės yra tie, kurie dainuoja visiems suprantamas dainas.

Tačiau savo buvimu televizijos šou aš noriu pasakyti žmonėms: „Ei, ten, už kampo, yra kitas pasaulis. Gal jums jis patiks ar bus įdomus“. Ir keli žmonės nueis už to kampo, pažiūrės ir jiems patiks. Metaforiškai kalbant, mano misija tuose šou – pranešti žmonėms apie klasikinės muzikos egzistavimą. Taigi jaučiu ir naudą, ir malonumą.

Opera susidomėjo netyčia 

V. Juozapaitis papasakojo, kad pats operos pasaulyje atsidūrė tarsi visai netyčia. Menininkas gimė ir augo Radviliškyje. „Ten operos teatro nebuvo, nėra ir tikriausiai niekada nebus. Mačiusių operos spektaklį Radviliškyje yra gal tik dešimt ar dvidešimt. Per visą vaikystę ir paauglystę, kol baigiau mokyklą, nebuvau matęs operos spektaklio“, - pasakoja pašnekovas. Vaikystėje jis dainavo populiarias daineles, dalyvaudavo „Dainų dainelės“ konkurse. Paauglystėje V. Juozapaitis klausydavosi „Nerijos“ estradinių melodijų, vėliau - tokių grupių kaip „Smokie“. „Grojau mušamaisiais instrumentais, muzikuodavau vestuvėse – buvau „normalus“ muzikantas. Operos žanru ėmiau domėtis daug vėliau, tik tada, kai jau subrendau, tada, kai man buvo suteikta galimybė susipažinti su juo“.

Iškart baigęs mokyklą, V. Juozapaitis išvažiavo į Vilnių. Stojo į teisės specialybę, bet neįstojo. Reikėjo kažkur praleisti metus, kad netektų eiti tarnauti į rusų armiją. Vaikinas nutarė eiti mokytis į proftechninę geležinkelininkų mokyklą. Baigė staliaus specialybę. Mokykloje buvo estradinis ansamblėlis bei choras – juose V. Juozapaitis buvo aktyvus dainininkas. „Kartą kažkas iš mokytojų pasakė, kad Mokytojų namuose yra dainavimo būrelis. Mokytojų namai buvo kitoje gatvės pusėje. Nuėjau, man tapo įdomu. Vėliau pradėjau lankyti Muzikos akademijos parengiamąją klasę. Taigi mano karjera susiklostė tarsi visai netyčia“, - prisimena dainininkas.

Lietuvos aukštumas jau pasiekė 

44-erių V. Juozapaitis šiandien yra vienas iškiliausių Lietuvos operos solistų (baritonas), kurio balsas skamba daugelyje muzikos renginių, beveik visose Nacionalinio operos ir baleto teatro premjerose.

Nuo 1986 m. V. Juozapaitis dirba nacionaliniame operos ir baleto teatre. 1992 - 1993 m. stažavosi Europos operinio ir vokalinio meno centre Belgijoje. Jis yra jaunųjų vokalistų konkurso laureatas (1992), Tarptautinio Luciano Pavarotti konkurso diplomantas (1992, JAV). 1999 m. Lietuvos teatro sąjungos prizo "Kristoforas" laureatas. 2002 m. - Metų operos solistas, apdovanotas prizu "Operos švyturiai", 2003 m. V. Juozapaitis apdovanotas ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi. Tais pačiais metais jis tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, taip pat pelnė Operos publikos simpatijų solisto apdovanojimą. Lietuvos muzikų sąjungos apdovanotas "Auksinio disko" prizu, o Lietuvos operos bičiulių draugija V. Juozapaitį išrinko "Kipro" apdovanojimo laureatu.

Šiuo metu dainininkas vaidina daugiau nei dvylikoje Operos teatro spektaklių.

Leidžia sau išdykauti 

„Lietuvoje aš esu pasiekęs absoliučiai viską savo srityje – gavęs visus įmanomus apdovanojimus, prizus. Būtent todėl leidau sau išeiti į kitus vandenis. Manęs niekas negali pasiųsti pirma savo profesijoje išgarsėti, o tik po to į TV šou lįsti “, - šiandien kalba V. Juozapaitis.

„Kai supermegažvaigždės gali sau leisti paišdykauti, tai yra gražu. Prisiminkime L. Pavarotį, kuris dainavo su rokeriais. Aš nekildinu savęs į tokį lygmenį, tačiau mes kalbame apie Lietuvos kontekstą. Prisiminenate „Tris tigrus?“. Tai buvo trys garsios pavardės, trys mohikanai, kurie sau leido pažaisti populiarioje scenoje ir net iš to užsidirbti“, - kalba klasikinės muzikos atstovas.

Į savo buvimą televizijoje V. Juozapaitis žiūri, kaip pats sako, atlapa širdimi. „Man nėra, ko bijoti ir nėra, ko prarasti. Pažiūrėkite į Donatą Katkų, kai jis diriguoja baikerių „orkestrui“. O kodėl gi ne? Jis yra Nacionalinės premijos laureatas, sukūręs orkestrą. Jis 30 metų gastroliuoja šalies kamerinio orkestro sudėtyje. Klasikai jis nusipelnęs tiek, kad gali sau leisti daryti bet ką. Jam jau reikia statyti paminklą už nuopelnus, o čia („Žvaigždžių duetuose“) jis žaidžia.

Mes su juo esame linksmų plaučių vyrukai – kodėl negalime pajuokauti? Čia, savo scenoje, dainuodami rigoletą, mes neturime galimybės to padaryti.

Jūs į „Žvaigždžių duetus“ žiūrite su humoru, tačiau kai kurie žiūrovai jūsų juokus priima už gryną pinigą... 

Ar pastebite, kaip Vytautas Kernagis ant scenos pristato komisiją? „Lietuvos... Nacionalinės.. premijos... laureatas.. Lietuvos... Nacionalinio... operos ir baleto teatro.. operos.. solistas...“ – skamba dirbtinai pakiliai, tarsi kalbėtų Levitanas karo metu (Jurijus Levitanas, karo metais skaitydavęs „Informbiuro“ pranešimus – aut.). Aišku, yra žiūrovų, kurie priima tai kaip rimtą dalyką, jie mąsto: „ohoho, kokie žmonės“. Iš kitos pusės, taip ir yra. V. Kernagis sako tiesą, bet ją patepa ironišku prieskoniu. Potekstė – na, štai, susirinkome čia pajuokauti. Rimti vyrai dabar juokaus. Tie, kas supranta V. Kernagio humorą, džiaugiasi ir šypsosi.

Su girtuokliais dainuoti nenorėtų 

Dar viena jūsų etiketė – komisijos pirmininkas... 
Vėlgi, toji „Žvaigždžių duetų“ komisija juk yra tik šou dalis. O mūsų, vertintojų, dalyvavimu šis renginys pakylėtas solidumo prasme. Tačiau mes rimtai nevertiname tų atlikėjų, nes jų neįmanoma rimtai vertinti. Juk jei dainuoja dešimt porų, ir mes visoms joms rašome dešimtukus, aišku, kad tai darome ne rimtai.

Ką manote apie panašų LTV projektą „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“? 

Dar prieš LNK pasiūlymą dirbti „Žvaigždžių duetuose“, mane kvietė kaip dalyvį į „Iššūkį žvaigždėms“. Nesutikau, nes daviau sau žodį panašiuose šou niekuomet nedalyvauti. Man nėra nei tikslo, nei poreikio. Būti komisijoje ir būti dalyviu – labai skirtingi dalykai. Aš savo jau įrodžiau. Nesinori eiti ir rungtyniauti su, pavyzdžiui, ne visai blaivais asmenimis (Kaip jau rašė Alfa.lt, prieš kelias savaites „Dainų dešimtuko“ dalyvis Nikodemas buvo pašalintas iš šou, nes dainavo girtas). Įsivaizduokite: publika balsuoja, ką išmesti: girtuoklį ar Juozapaitį. (šypsosi).

Tačiau geroji LRT projekto pusė – viskas vyksta tiesiogiai. Režieriams nėra galimybės iškarpyti, to, kas pasakyta. Iš mano komentarų „Žvaigždžių duetuose“ kartais likdavo tik skuteliai.

Sakote, kad nedalyvautumėte dainų šou, bet „Mokytojų turnyre“ visgi dalyvavote... 
Ten buvo humoras. Viskas buvo daroma ekspromtu.

Norėtų padainuoti su V. Kernagiu 

Per „Žvaigždžių duetų“ superfinalą dainuosite su D. Katkumi dainą „Laikas“. Kodėl būtent su juo? 

Aš siūliausi padainuoti su V. Kernagiu, bet jis griežtai atsisakė. Nežinau, kodėl. Maestro tik motyvavo, kad duetu niekada nedainuoja. Muzikine prasme, mųdviejų duetas būtų buvęs rimtesnis, o publikai – įdomesnis. Mano ir D. Katkaus dueto normaliai mąstantis žmogus neturėtų priimti rimtai. Juozapaitis plius Katkus – lygu šou.

Ar jau repetavote dainą? 

(ilga pauzė, šypsosi)... na, ne, nerepetavome, taip, švelniai tariant...

V. Juozapaitis šia tema nenorėjo daug kalbėti, nesureikšmino jų būsimo pasirodymo, tad prakalbome apie operą. Solistas priėjo išvadą, kad Lietuvoje vyrauja tendencija - į operos spektaklius ateina vis daugiau žmonių. „Galbūt todėl, kad operos dainininkai šiandien – paprasti žmonės, o ne tokie, kaip būdavo anksčiau – šiek tiek pasipūtę, arogantiški ir kalbantys pakiliu tonu“.