Vyriausybė dėl ACTA ratifikavimo tarsis trečiadienį

Protestas prieš ACTA Vilniuje
Protestas prieš ACTA Vilniuje
  © Fotodiena.lt

Ministrų kabinetas pirmadienį nusprendė, kad dėl ACTA sutarties ratifikavimo savo sprendimą pateiks trečiadienį. Visgi aiškėja, kad vieningos nuomonės dėl daug diskusijų sukėlusios sutarties Vyriausybė dar neturi, mat jai nepritaria tiek Teisingumo, tiek ir Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu ACTA ratifikavimui nepritariantis teisingumo ministras Remigijus Šimašius užsiminė ir apie sutarties pasirašymo atšaukimą.

„Mes trečiadienį ruošiamės, atsižvelgdami ne tik į Lietuvoje, bet ir kitose šalyse kilusias diskusijas, tam skirti papildomai dėmesio pasitarime ir geriau išsiaiškinti, dėl ko kyla nuogąstavimų, aiškintis, ar jie pagrįsti“, – žurnalistams pirmadienį pranešė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Pats premjeras tikino nenorintis skubėti pranešti savo nuomonės apie ACTA sutartį.

Sausio 26-ąją Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinė prekybos sutartis ACTA susilaukė kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorinių ir intelektinių teisių pažeidimus.

Protestai prieš ACTA jau vyko ar yra planuojami daugelyje šalių. Internete išplatintą peticiją, raginančią nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių. Šeštadienį prie Vyriausybės rūmų nepasitenkinimą tuo, kad Lietuva nori prisidėti prie ACTA sutarties, išreiškė ir apie 600 vilniečių bei miesto svečių.

Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.

Trūksta diskusijų

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškino, jog dėl ACTA susitarimo Vyriausybė dar ne tik nėra priėmusi bendro sutarimo, bet, pasak ministro, šiuo klausimu plačiau nebuvo net diskutuojama.

„Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai, matome, kad visuomenei yra kilę daug klausimų ir kol kas Lietuvos atsakingi pareigūnai į tuos klausimus neatsako. Pirmiausia tenka konstatuoti, kad nebuvo išsamiai diskutuota šiuo klausimu su Lietuvos visuomene. Pačioje Vyriausybėje platesnės diskusijos nebuvo.

Man atrodo, kad tai, jog buvo prisijungta prie šio nutarimo, neišdiskutavus esminių dalykų – ar šioje sutartyje numatytos priemonės kovoje su internetiniu piratavimu nepamins žmogaus privatumo, žmogaus saviraiškos galimybių, ar tai neišvirs į kažkokių naujų ateityje internetą kontroliuojančių institucijų atsiradimą Lietuvoje, ar nebus pažeisti duomenų apsaugos principai, nėra gerai“, – piktinosi E. Masiulis.

Pastarajam antrinęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, jog visuomenei apie pasirašytą, bet dar neratifikuotą sutartį informacijos buvo suteikta per mažai.

„Formaliai procedūros buvo išlaikytos, bet (ar buvo įdėta pakankamai – Alfa.lt) pastangų, kad visuomenei būtų parodyta ir paaiškinta nuo pat pradžių, klausimas lieka atviras. Aš manyčiau, kad tokių pastangų buvo mažoka“, – akcentavo R. Šimašius.

Jis patikino, jog Lietuva ratifikuoti ACTA sutarties skubėti neturėtų. Ministras taip pat užsiminė ir apie galimybę atšaukti sutarties pasirašymą.

„Deja, Lietuvoje mes esame padarę dar radikalesnių žingsnių į gana keistą pusę. Turiu omenyje kompensacinius autorių atlyginimus, kai žmogus, įsigijęs fotoaparatą ar mobilųjį telefoną, priverstas mokėti, nors galbūt niekada ten nieko nelegalaus nelaikys, kažkokiems autoriams už tai, kad nesinaudoja jų kūriniais. ACTA susitarimas, deja, eina į tą pačią pusę“, – kritikos negailėjo teisingumo ministras.

Teigiama, kad ACTA sutartį pasirašė Žemės ūkio ministerija, tačiau tai žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius paneigė.

„Ministerija net nedalyvavo aktų projekto ruošime“, – žurnalistams sakė ministras.