Protestuotojai: internetas mūsų, o ne jūsų

Protestas prieš ACTA Vilniuje
Protestas prieš ACTA Vilniuje
  © Fotodiena.lt
ELTA
2012-02-11 14:02

Minioje taip pat buvo galima pastebėti plakatų „Korporacijos + vyriausybės = ACTA“, „Už ką sėdi? Už tai, kad muzika dalinuosi“ „ACTA- Asmens Civilinių Teisių Apribojimai“, „Nepriklausomas tikslas - žmogaus evoliucija“.

Akciją rengė Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) bei Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija. (VLJO) Organizacijos ragino visus žmones išreikšti savo poziciją dėl sausio 27 dieną pasirašytos antipiratinės prekybos sutarties „Anti-Counterfeiting Trade Agreement“ (ACTA). Šeštadienį protestai prieš ACTA sutartį vyko ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

LLJ pirmininkė Eglė Markevičiūtė naujienų agentūrai ELTA teigė, kad nors Lietuvoje judėjimas prieš ACTA yra naujas dalykas, pasaulyje judėjimai prieš ACTA aktyvūs jau porą mėnesių. Mitingu, pasak jos, siekiama atkreipti tiek europarlamentarų iš Lietuvos, tiek Seimo narių, tiek Prezidentės dėmesį, taip pat siekiama sutelkti kritinę masę žmonių, kurie suvoktų, kad ACTA kelia grėsmę asmenų privatumui.

„Sekdami visą politinę situaciją, kaip greitai tai buvo pasirašyta Lietuvos, kaip be jokių kalbų, didelių diskusijų šitas dalykas bandomas prastumti, mes galvojame, kad turime išsakyti poziciją, būti matomi, nepaisant mūsų politinių pažiūrų“ , - sakė E. Markevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad ACTA sutartis dar labiau išplečia intelektinės nuosavybės apsaugą, kėsindamasi į žmonių privatumą, ir tai gali privesti prie interneto cenzūros, kišimosi į žmonių privačią nuosavybę.

„Planuojame kreiptis į Seimo narius, tikimės suformuoti grupę žmonių, kurie toliau vystys dialogą su politikais. Vyksta labai didelis judėjimas internete prieš ACTA, mes suprantam, kad šitas dalykas yra svarbus visiems“, - tvirtino LLJ pirmininkė.

Ji akcentavo, kad mitingas yra organizuojamas nepolitinės organizacijos, ir teigė besitikinti, kad Lietuvos politikai įsiklausys į protestuotojų balsus ir neratifikuos sutarties.

„Džiugu, kad jaunimas yra politiškai aktyvus, ir jam rūpi dalykai, kurie vyksta visuomenėje, politikoje. Labai smagu, kad šis protestas sutraukė žmones iš labai skirtingų organizacijų, daug jų nepriklauso išvis jokiai. Matome ir tautininkų, ir anarchistų. Čia susirinko žmonės, kuriems rūpi vienas reikalas, ir jie palieka nuošalyje savo politinius nusistatymus, šaltą dieną nepatingėjo šeštadienio rytą ateiti čia ir išsakyti savo nuomonę“ , - sakė E. Markevičiūtė.

Ji taip pat džiaugėsi, kad mitingas vyko taikiai, nebuvo jokių provokacijų.

Policijos duomenimis, praėjus maždaug pusvalandžiui nuo mitingo pradžios, jo dalyvių skaičius siekė 600-650 žmonių.

Sausio 26-ąją Lietuvos ir dar 20 Europos Sąjungos valstybių pasirašyta, tačiau dar neratifikuota antipiratinė prekybos sutartis ACTA susilaukė kritikos dėl neapibrėžtumo, sukuriančio sąlygas galimiems interneto laisvės suvaržymams, numatomos galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę už autorinių ir intelektinių teisių pažeidimus.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat yra išsakęs abejones dėl ACTA sutarties numatomų priemonių.

„Sutartis, nors ir yra labai bendro pobūdžio ir gali būti įgyvendinama įvairiais būdais, man kai kurie dalykai atrodo nepriimtini. Pirma, kad tam tikri administracinės teisės pažeidimai perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą. Antras dalykas, į ką reikia detaliau pažiūrėti ir išsiaiškinti, tai yra įpareigojimai interneto paslaugų tiekėjams vykdyti asmenų stebėseną ir sekimą. Kol kas nesu įsitikinęs, kad tas siūlomas modelis yra būtinas ir atneš vien tik gerus dalykus“, - sakė R. Šimašius.

Protestai prieš ACTA jau vyko ar yra planuojami daugelyje šalių. Internete išplatintą peticiją, raginančia nepritarti sutarčiai, jau yra pasirašę per 2 mln. žmonių.

ELTA primena, kad sausį atsistatydino Kaderis Arifas (Kader Arif) - Europos Parlamento pranešėjas apie ACTA.

Jis pareiškė buvęs liudininku „dar niekada anksčiau nematytų manevrų“, kurie buvo atlikti ruošiant šią sutartį.

„Aš smerkiu visą procesą, kurio metu buvo pasirašytas šis susitarimas: jokio pasitarimo su pilietine visuomene, skaidrumo nebuvimas jau nuo pat derybų pradžios, dokumento pasirašymo vilkinimas be jokio paaiškinimo, nepaisymas Parlamento rekomendacijų, kurios pateiktos keliose mūsų asamblėjos rezoliucijose“, - sakė K. Arifas.

Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu 2011 m. spalio 1 d. pirmosios pasirašė JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja.

 

Protestuotojai: internetas mūsų, o ne jūsų

Protestas prieš ACTA Vilniuje
+3