Protestų diena – lemiama vinis į ACTA karstą?

Protestuotojai Prahoje
Protestuotojai Prahoje
  © SCANPIX

Daugelyje ES šalių – taip pat ir Lietuvoje –į gatves šeštadienį išeis tūkstančiai protestuotojų, suvienytų bendro nepasitikėjimo Prekybos susitarimu dėl kovos su klastojimu (ACTA). Niekada iki šiol nematytas interneto vartotojų sujudimas jau dabar duoda nemažai vaisių, o atūžiančios naujų protestų bangos ACTA gali ir nebeišgyventi.

Intelektinės nuosavybės teisių apsaugai skirtos sutarties sausio pabaigoje nepasirašė 5 iš 27 ES valstybių narių – Estija, Kipras, Nyderlandai, Slovakija ir Vokietija. Tuo metu buvo teigiama, kad jos tai padarys, kai tik bus išspręstos „tam tikros“ techninės problemos.

Nesvarbu, kad sutartį savo ranka pasirašiusi Slovėnijos ambasadorė Japonijoje vėliau ėmė gailėtis ir paragino piliečius kilti į protesto akcijas, o Europos Parlamento narys, atsakingas už tolesnį ACTA klausimo svarstymą, pasitraukė iš pareigų, pavadinęs susitarimą „maskaradu“. ACTA vis dar priminė buldozerį, kuris turėtų be didesnių sunkumų pasiekti galutinį tikslą – sugriežtintą intelektinės nuosavybės apsaugą išsivysčiusiose šalyse, o kartu – ir visame likusiame pasaulyje.

Kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmasis iš visų ES valstybių ir vyriausybių vadovų suskubo pranešti, kad artimiausiu metu ACTA jo šalyje nebus ratifikuotas, tai vis dar buvo galima laikyti nedideliu sutrikimu. Tačiau po to, kai prie Lenkijos prisidėjo Čekija ir Latvija, padėtis dar labiau komplikavosi. Pasidarė akivaizdu, kad šalys žvalgosi ne tik į vietinius protesto judėjimus, bet ir viena į kitą, o taip pat ir Europos Parlamentą, kur vasaros pradžioje turėtų įvykti lemiama kova dėl ACTA ateities.

Penktadienį, likus tik vienai dienai iki daugelyje ES valstybių vienu metu rengiamų protesto akcijų, Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad sutarties Berlynas apskritai neketina pasirašyti – šįkart, kiek galima spręsti, jau ne vien dėl „techninių“ problemų.

Ši naujiena turėtų pamaloninti dešimtis tūkstančių vokiečių, socialiniuose tinkluose pažadėjusių sudalyvauti protesto akcijose, kurios apims mažiausiai 60 galingiausios ES šalies miestų. Tačiau vargu ar tai užkirs kelią protestų bangai, šeštadienį nuvilnysiančiai per daugelį Europos valstybių, kurių lyderiai vis dar negali apsispręsti, kaip pasielgti su jų rankas deginančia sutartimi.

Lenkai – tarp aktyviausių

Sprendžiant iš „Google Maps“ žemėlapio, kuriame sužymėtos rengiamos protesto akcijos, aktyviausi šeštadienį žada būti vokiečiai, prancūzai, lenkai, rumunai, bulgarai, čekai ir austrai. Jų gyvenamų šalių teritorijos tirščiausiai susmaigstytos įvairių spalvų vėliavėlėmis, žyminčiomis atskirus renginius.

Pietų Europa šiuo metu matyt, turi rimtesnių reikalų – panašu, kad nei graikai, nei ispanai ar italai, išskyrus kelias išimtis, neketina protestuoti prieš ACTA ratifikavimą. „Vos” 10 protesto akcijų numatyta surengti Švedijoje, 8 – Didžiojoje Britanijoje, 4 – Danijoje, 3 – Nyderlanduose. Trys Baltijos šalys, kuriose iš viso numatytos 6 protesto akcijos, taip pat gerokai atsilieka nuo panašią istorinę patirtį turinčios Lenkijos, kur jų numatyta apie 60, bei Rumunijos, kur ACTA iššūkį žadama mesti 40 miestų ir miestelių.

Protesto akcijų rengėjai visoje Europoje piktinasi tariamai neskaidriu derybų dėl ACTA bei jo pasirašymo procesu, atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimo tekstas viešumai pateiktas tik po to, kai jį jau buvo išslaptinę anoniminės programišių grupės „Anonymous“ aktyvistai, nurodo, kad ES vardu derybas vedusi Europos Komisija tinkamai neatsižvelgė į Europos Parlamento rekomendacijas. Tačiau daugiausiai kalbų kelia ACTA tekstas, kurį daugelis įvardija kaip „neaiškų“ ar „miglotą“, ir galimai nepagrįstai išplečiantį valstybių galias sekti interneto vartotojus bei juos bausti už neteisėtą skaitmeninės produkcijos parsisiuntimą ir vartojimą.

Papildomų klausimų kelia ir ACTA nuostatos, susijusios su patentų sistema žemės ūkyje ir medicinoje. Vis dėlto daugumai būsimų protesto akcijų dalyvių tai, matyt, tėra antraeiliai klausimai. Į kovą šeštadienį pirmiausiai kils visi tie, kurie yra įsitikinę, kad jų branginamai interneto laisvei iškilo rimtas pavojus būti užsmaugtai visuotinio sekimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonių.

Piratinė reakcija

Daugelis potencialių protesto akcijų dalyvių išdidžiai vadina save interneto piratais, nepaisydami to, kad ši sąvoka pradžioje buvo sugalvota kaip paniekinama etiketė, skirta apibūdinti tuos, kurie, sistemingai pažeidinėdami autorių teises, siekia sau asmeninės finansinės naudos. Tik vėliau įvairios autorių teisių gynimo agentūros „piratavimu“ pradėjo vadinti faktiškai bet kokią veiklą, susijusią su nevaržomu apsikeitimu duomenimis internete, kuriam nėra duotas intelektinės nuosavybės teisių turėtojo sutikimas.

Maža to, vis dažniau imta kalbėti apie tai, kad kiekvienas iš interneto nemokamai ir be leidimo parsisiųstas muzikos ar kino pramonės kūrinys automatiškai atneša nuostolių teises į juos turinčioms kompanijoms – abejotinas teiginys, kuris valstybinių institucijų JAV ir Europoje net ir be rimtesnių įrodymų iki šiol dažniausiai būdavo priimamas kaip savaime suprantama tiesa.

Dėl to daugelis europiečių, nesvarbu, žinojo jie tai, ar ne, galiausiai buvo paversti „piratais“. Tačiau toks laisvas jautrios sąvokos vartojimas galiausiai atvedė prie to, kad buvimas „piratu“ tapo kone garbės reikalu, o ne gėdos ženklu. Ir šeštadienį interneto amžiaus piratai išeis į gatves, kad išreikštų abejonę iki šiol egzistuojančiu ir, matyt, atgyvenusiu intelektinės nuosavybės teisių režimu – nesvarbu, žino jie tai, ar ne.

Apie tai, kad sistemą reikėtų iš esmės reformuoti, o ne užsiimti nesuskaičiuojamo pažeidėjų skaičiaus gaudymu ir bauginimu, kalbėta jau seniau. Tačiau tik pastaraisiais metais pasauliniame žiniatinklyje besiburiančios bendruomenės pakankamai sustiprėjo, kad pajėgtų mesti atvirą iššūkį didžiosioms kompanijoms.

Daugelis jaunų europiečių šiuo metu nemažą gyvenimo dalį praleidžia virtualioje erdvėje – ir būtent pasipriešinimas ACTA juos bene pirmą kartą išjudino atsigręžti į virtualią, o kartu ir pačią tikriausią, politiką. Kai kurie Lietuvoje rinkti europarlamentarai pripažįsta, kad joks kitas Europos Parlamente svarstomas klausimas iki šiol nebuvo sukėlęs tokio didelio piliečių susidomėjimo.

Tačiau tokių atvejų ateityje gali būti ir daugiau. O ACTA, puolama iš visų pusių, jau dabar greičiausiai yra pasmerkta lėtai mirčiai, su galutine egzekucija Strasbūre birželio mėnesį, kai į plenarinę sesiją susirinks Europos Parlamento nariai.