Ventos regioniniame parke stebina atodangos

Ventos regioniniame parke stebina atodangos
Ventos regioniniame parke stebina atodangos
  © EKO redakcija
„EKO redakcija“
2012-02-09 18:10

Akmenės kraštas garsėja savo atodangomis. Mokslininkai atodangą aiškina taip: „Tai vieta, kur uolienų ar nuogulų sluoksniai atsiveria žemės paviršiuje. Šios vietos būna paupiuose, griovių šlaituose. Ją suformuoja tekantis vanduo, ledynų slinkimas...“

Buvęs Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius sako, jog atodangos yra gamtos paveldo objektai, kurie demonstruoja geologinę mūsų žemės praeitį, atskleidžia žemės gelmių istoriją. Pasak buvusio vadovo, į paviršių „išeina“ uolienos, kurios formavosi prieš 130 – 160 mln. metų.

reklama

„Mūsų Ventos regioniniame parke atodangos yra taip pat ir juros geologinio periodo, t.y. dar prieš ledynmetį, ir prieš 35 000 – 70 000 metų, – pasakoja A. Nicius. – Visus domina, kokie gyvūnai tuo metu čia gyveno, kokia augmenija augo. 2010 m. lenkų mokslininkai Akmenės rajone atliko tyrimus ir rastus keistus, neįprastus dantis perdavė ištirti amerikiečių mokslininkams. Buvo nustatyta, kad tai prieš 220 mln. metų gyvenusių fitozaurų dantys. Fitozaurai mito žole. Ties Papile rastas ir dinozauro slankstelis, kuris šiuo metu yra Lietuvos geologijos institute. Čia yra labai daug radinių iš Akmenės krašto“.

Fitozaurai labai panašūs į krokodilus, tačiau priklausė Archozaurų grupei. Mokslininkai šį radinį laiko nepaprastai retu ir mano, kad Ventos krašte būtini tolesni karjerų ir atodangų tyrinėjimai.

A. Nicius pasakoja, kad ypač reikšmingos yra Papilės ir Purvių atodangos. „Juk visus mus domina, kokia augmenija čia augo, kas čia buvo. Pasirodo, kad čia gyveno gauruotieji raganosiai, mamutai, šiaurės elniai, poliarinės lapės ir t.t. Visa tai buvo tarp dviejų ledynmečių. Klimatas buvo atšiaurus, tyvuliavo didžiulis ežeras, augmenija buvo tundrinė“, – sako A. Nicius.

„Purvių atodanga ypatinga tuo, kad rastų žiedadulkių ir sporų tyrimai parodė, kad čia prieš paskutinįjį ledynmetį vyravo atšiaurus klimatas, augo viksviniai augalai bei tundrai būdingi medžiai. Rasta ir moliuskų rūšis, o žinant, kad moliuskai gyvena tekančiame vandenyje, galima teigti, kad Purvių atodanga prieš 35 000 metų buvo ties upeliu, įtekančiu į didžiulį Ventos ežerą“, – sako vadovas.

„Jeigu baidare plauksite Ventos upe, tai visos atodangos bus labai gerai matomos. Jos pažymėtos specialiais ženklais ir užrašais. Nukeliavus nuo Papilės iki Latvijos Kuldigos kroklio, galima perskaityti lyg kokį geologijos vadovėlį. Čia galima atrasti šešių įvairių skirtingų geologinių periodų įrodymų.“ Buvęs Ventos regioninio parko vadovas yra išvaikščiojęs Ventos kraštą, jau seniai domėjosi rausva vaizdinga atodanga Ventos vingyje. Jis kreipėsi į geologus, kurie ištyrė šią atodangą ir nustatė jos didžiulę vertę. Pasak A. Niciaus, tai bene vienintelė Baltijos šalyse paskutinio ledynmečio Mickūnų 3-ojo pašiltėjimo (prieš 35 tūkst. metų) atodanga.

A. Nicius sako, kad Lenkijoje, kur taip pat gausu atodangų, yra įkurti geologiniai parkai, kurie pritraukia daug lankytojų. Mūsų rajono planuose yra numatyta taip pat įkurti tokį parką. Nes žemės gelmių istoriją, jos praeitį turi žinoti ne tik mokslininkai, bet visi Lietuvos žmonės. Žemė – tai ne tik turtas, bet ir didžiulė turtinga istorija.