Kur keliauja pasenę maisto produktai?

Kur keliauja pasenę maisto produktai?
Kur keliauja pasenę maisto produktai?
  © EKO redakcija
„EKO redakcija“
2012-01-20 14:25

Vieno Panevėžio prekybos centro „Norfa“ direktorė Genovaitė pasakoja, kad maistas, kurio vartojimo terminas pasibaigęs, visada greitai surenkamas ir sudedamas į specialius maišus, kurie sudedami į tam skirtus šaldytuvus. „Visi žinome, kad seni maisto produktai labai greitai pradeda skleisti blogą kvapą. Ir kad taip neatsitiktų, maišai su produktais dedami į šaldytuvus“, – sako direktorė.

UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakoja, kad jų centrai jau beveik trejus metus prekiauja tik Lietuvoje išaugintų gyvulių mėsa. Žalia mėsa į prekybos centrus patenka praėjus parai po skerdimo, todėl ji būna visiškai šviežia. Mėsa nėra šaldoma ar pakuojama į vakuumines pakuotes, o tik atvėsinama, jos nereikia sandėliuoti, gabenti tūkstančius kilometrų, todėl ji visada šviežia.

reklama

„Iš tiesų žuvis ir mėsa yra greičiausiai gendantys produktai, todėl jie prekybos salių lentynose laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas. Per dvi paras nenupirkta mėsa perduodama utilizuoti, – sako atstovas spaudai. – Lygiai tas pats vyksta ir su žuvies, pieno bei kitais gendančiais produktais, tik su kai kuriais situacija kitokia, nes galiojimo laikas yra gerokai ilgesnis“.

Lygiai taip pat elgiasi ir kiti prekybos centrai. Pasenusius maisto produktus utilizuoti atiduoda ir prekybos centrai „Maxima“, „IKI“, „Rimi“ bei kiti.

Maisto produktų utilizacija Lietuvoje užsiima gana nemažai įmonių, kurios netinkamų naudoti produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugas teikia ne tik prekybos centrams, bet ir restoranams, kitoms viešojo maitinimo įstaigoms. Tarp jų – UAB „Biodegra“. Kompanija Lietuvoje dirba jau 13 metų. Superka, surenka, perdirba ir tvarko biologiškai skaidžias medžiagas. Pasak jos specialistų, įmonėje taikoma technologija atitinka visus ES reikalavimus, o dėl išplėtotos logistikos gali pasiekti bet kurį Lietuvos kampelį.

UAB „VSA“ specialisto teigimu, maisto atliekos buvo surenkamos dar 1983 m. Tuo metu Rytų Vokietijoje buvo gaminami vadinamieji multikarai – nedidelės mašinėlės. VSA buvo gavusi tokių mašinėlių ir, sulaukusi skambučio iš valgyklų, restoranų, kitų organizacijų, važiuodavo rinkti pasenusių arba dėl kitų priežasčių netinkamų naudoti maisto produktų, iš kurių buvo ruošiamas pašaras gyvuliams.

Ir nors Sovietų Sąjungos laikais masinio maisto atliekų rūšiavimo nebuvo, tačiau Lietuvoje perdirbtų atliekų panaudojimo naudą žmonės jau įžvelgė.

Kompanijos „Biodegra“ komercijos direktoriaus Aleksandro Kiseliovo teigimu, bendrovė priima ir tvarko visų prekybos centrų maisto atliekas. Maitinimo įmonėse stovi paženklinti konteineriai, nurodantys, kokios kilmės produktus reikia į kurį mesti, lygiai taip pat rūšiuoti turi ir prekybos centrai. Atkeliavusios surūšiuotos atliekos įmonėje dar kartą kruopščiai perrenkamos. Gyvulinės kilmės atliekos išpakuojamos, smulkinamos, pasterizuojamos. Jų perdirbimui taikomi labai griežti reikalavimai. Jeigu atvežamos įvairios daržovių salotos su majonezu, jos rūšiuojamos ir perdirbamos taip pat, kaip gyvulinės kilmės produktai, nes majonezas yra gyvulinės kilmės. Mėsos, žuvies, visi pieno produktai, taip pat ir kiaušiniai yra gyvulinės kilmės atliekos. Augalinės kilmės yra daržovės ir vaisiai.

Kas iš jų gaminama? Visų perdirbimo įmonių specialistai sako, kad šias perdirbtas atliekas sumaišius su struktūrine medžiaga (medžių lapais, smulkintomis šakomis, žolėmis, popieriumi, kartonu) gaminamas kompostas – labai gera trąša.