Patyčios mokykloje vaikams – norma?

Patyčios
Patyčios
  © „Lietuvos žinios“

„Atgaiva Tau“ psichologė Jūratė Beniulienė aiškina, jog patyčios mokykloje pasireiškia įvairiais būdais: „Jos dažniausiai būna žodinės ir rašytinės. Tačiau tai ne tik įvairūs užgauliojimai, piktos apkalbos, bet ir nepageidautinas seksualinis dėmesys, patyčios dėl kūno sudėjimo, ypač dėl aprangos, higienos, taip pat atstūmimas nuo grupės.“

Pašnekovė pasakoja, kad dažnai šios patyčios perauga į agresyvius išpuolius, muštynes, spjaudymąsi, svetimų daiktų gadinimą.

Paaiškėja, kad patyčių pobūdis priklauso netgi nuo lyties: „Santykių agresija būdinga merginoms, jos manipuliuoja, nurodinėja, skaudina, grasina, niekina, šantažuoja. Taigi merginų draugystėje iš tikrųjų slypi nemažai blogio ir net žiaurumo. Tai savo ruožtu veda į psichologinius sutrikimus.“

J. Beniulienė aiškina, kokie vaikai tampa patyčių skriaudėjų aukomis: „Patyčių aukomis gali tapti įvairūs vaikai. Dažniausiai tai tylūs, ramūs, vieniši bei fiziškai silpni vaikai. Taip pat, tokiomis aukomis tampa vaikai, nepasitikintys savo jėgomis, besijaučiantys blogesniais, negražesniais už kitus, sunkiai įsiliejantys į grupę, gabūs, jautrios sielos vaikai, turintys netinkamus bendravimo įgūdžius, prastą humoro jausmą.“

Taip pat, anot pašnekovės, reikėtų pastebėti, jog yra ganėtinai sunku nustatyti, kuris vaikas yra smurto auka, o kuris agresorius, nes labai dažnai auka pati išprovokuoja tam tikrą elgesį.

Vykdydama smurto prevenciją, J. Beniulienė pasakojo pastebėjusi, jog klasėse dažnai pasitaiko vaikų su kuriais nebendrauja klasės draugai, tačiau ir jų pačių elgesys agresyvus, konfliktiškas, atstumiantis, impulsyvus.

„Taip pat pastebėjau, jog vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriose jie patiria smurtą, atvirai pasakoja įvairiausias agresyvaus elgesio istorijas, tačiau negeba atskirti patyčių tarp klasės draugų, nes jiems tai yra tiesiog norma. Jie skriaudžiami tiek namuose, tiek mokykloje, bet neieško pagalbos. Atvirkščiai, jie net džiūgauja, jog su jais bendraujama ir netgi nesvarbu kokiais būdais“, – aiškina psichologė.

Taigi apibendrinant psichologės žodžius, reikėtų pastebėti, kad aukomis tampa vaikai iš šeimų, kuriose tvyro neigiama psichologinė atmosfera bei santykiai, kai nesijaučiama pilnaverčiais šeimos nariais: „Aukomis tampa ne tik vaikai patiriantys fizines bausmes, bet ir nepatiriantys fizinių bausmių, tačiau kenčiantys nuo pažeminimų, įžeidinėjimų bei nuolatinės kritikos ir neadekvačių reikalavimų.“

„Kokius požymius tėvai turėtų pastebėti, jog vaikas mokykloje skriaudžiamas?“– pasiteiravome pašnekovės.

J. Beniulienė teigia, kad fizinį smurtą patyrusį vaiką ganėtinai lengva pastebėti, tačiau psichologinio smurto ar seksualinių patyčių pasekmes įžvelgti nėra paprasta.

„Pagrindiniai požymiai, kad vaikas galimai patiria smurtą mokykloje, pasireiškia nenoru eiti į mokyklą, atsiribojimu nuo draugų, liūdesiu, nerimastingumu arba agresyviu elgesiu, – vardija psichologė.

Ji taip pat priduria, kad sutrikę mėgstamos veiklos interesai, apetito pokyčiai, miego sutrikimai, šlapinimosi į lovą, somatiniai negalavimai tokie kaip pilvo skausmai, taip pat pykinimas ar vėmimas rytais prieš mokyklą.

Neabejotinai patyčių mokykloje galimų sprendimo būdų yra daug ir įvairių, tačiau svarbu, anot psichologės, kad mokykloje nebūtų toleruojamas tam tikras elgesys, vyktų pokalbiai bei apklausos susiję su patyčiomis. Be to, mokykloje turi būti nustatytos aiškios taisyklės bei normos, kurių turėtų laikytis visi mokyklos nariai.

„Skatinti draugišką, bendradarbiavimo atmosferą, taikyti prevencines priemones ir įtraukti į šį procesą visą bendruomenę bei tėvus. Tai, mano nuomone, geriausias patyčių sprendimo būdas. Svarbiausia formuoti atitinkamas nuostatas į patyčias, ugdyti pagarbą žmogui, atsakomybę už savo elgesį ir patiems nepalaikyti patyčių“, – aiškina psichologė.

Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!

 

Patyčios mokykloje vaikams – norma?

Patyčios
+4