LSDP politinio pagreičio iliuzijos ir šansai

L. Bielinis
L. Bielinis
  © Tomas Lukšys

Visi supranta, kad reitingų dydis nėra tik partijos ir jos atskirų narių įdirbio rezultatas. Dažniausiai minima populiarumo priežastis - konservatorių ir valdančiosios daugumos klaidos bei nykstantis jų populiarumas. Laimėti rinkimus konkurentų silpnumo sąskaita galima, tačiau išlaikyti valdžią ir tapti realia visuomenę atnaujinančia jėga yra sunkiau nei manytina. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veikla per šią kadenciją parodė, kad net gerai sukurpta programa, iniciatyvų gausa nelemia piliečių palankumo. Reikia, kad naujas idėjas įgyvendintų nauji ir kūrybingi politikai.

LSDP šiandien tampa partija, kuri ne tiek verta balsų už savo iniciatyvas, kiek verta balsuoti už ją, nes yra mažiau įsivėlusi į šios dienos krizinius sprendimus. Vadinasi, jei socialdemokratai šiandien būtų valdžioje, jų partija būtų ta, kuri neturėtų didelių šansų per rinkimus, o TS-LKD taptų pačia „geriausia“.

Už šių partijų rinkimų preferencijų logikos glūdi paprasta ir daugeliui Lietuvos politinių organizacijų aktuali gyvavimo išvada: partijos dabartinėje dinamiškoje ir dramatiškoje visuomenės situacijoje stagnuoja. Prastos kokybės sprendimų ir strategijų generavimas, lėtas reagavimas į kintančią vidaus ir užsienio politikos padėtį daro partijas panašias į ideologiškai dekoruotas politines širmas, skirtas ne tiek sprendimams priimti ir jiems įgyvendinti, kiek išlikti susitelkusių senų draugų politiniame elite - Seime, Vyriausybėje, aukštuose administraciniuose postuose.

Pažvelkime į LSDP situaciją. Nors regime, kaip su nauju lyderiu Algirdu Butkevičiumi ateina ir naujos jaunos partinės pajėgos, jau neturinčios seno LDDP šleifo, partijos vadovybėje vis tiek lieka daug politikų, kurie dar prisimena ne tik Petrą Griškevičių, bet gal net ir Antano Sniečkaus laikus bei tada užsimezgusią savo politinės karjeros pradžią. Nesakau, kad senas, tai ir blogas. Sakau, kad dabartinė dinamika reikalauja žvelgti į daugelį situacijų ir procesų naujoviškai, aktyviai, o vidurinioji karta, kuri subrendo Sąjūdžio laikotarpiu, gali adekvačiau reaguoti ir būti rimtesnė socialdemokratinio požiūrio į pasaulį bei visuomenę reiškėja.

Šiandien būtų kilnu ir garbinga pagerbti tokius LSDP lyderius kaip Česlovas Juršėnas, Justinas Karosas, Bronius Bradauskas, Bronius Pauža ar Milda Petrauskienė už socialdemokratijos idėjos puoselėjimą Lietuvoje. Daugelis jų parlamentinėje veikloje, diskutuodami dėl demokratinių pozicijų įtvirtinimo įstatymais ir potvarkiais, pasirodė kaip stiprūs taktinės kovos meistrai. Bet valstybė keičiasi labai greitai ir naujos situacijos, nauji metodai bei technologijos įgauna tokias reikšmes politikoje, kad kartais užtenka tik suvokti ir panaudoti jas, kad jau būtų garantuotas politinio dominavimo šansas.

Rinkimai į Seimą, partinių sąrašų ir rinkimų nuostatų deklaravimas atskleis rinkėjui paprastą tiesą - ar partijos pasirengusios naujiems iššūkiams, ar tik inertiškai prisitaiko prie joms suteiktų galimybių ir sergi patyrusių partijos narių „autoritetą“? LSDP turi progą laimėti. Tačiau dar neaišku, ar ji turi šansą tapti visuomenės pokyčių lydere? Tam reikia parodyti sau ir rinkėjams, kad pokyčiai įmanomi, ir juos verta pradėti nuo savęs, veteranams užleidžiant vietas partijos vadovybėje aktyviems, disciplinuotiems ir moderniai į savo gimtąjį kraštą žvelgiantiems politikams.