Naujovė: kavinių ir restoranų valgiaraščiuose reikės nurodyti alergenus
Eilėje – ir gliutenas, GMO, cukrus?

alergenu turintis maistas
alergenu turintis maistas
  © Alfa.lt

Atsivertus valgiaraštį kavinėje ar restorane – visa tiesa apie tai, ar patiekaluose yra produktų su gliutenu, saldikliais, laktoze, genetiškai modifikuotais organizmais. Sveikata besirūpinantys vartotojai reikalauja, kad maisto gamintojai klotų ant stalo visas paslaptis, bet kol kas bandymai įtvirtinti reikiamą įstatymo pataisą nepavyksta. Šį gruodį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą viešojo maitinimo įstaigos turės teikti informaciją apie sudedamąsias dalis, sukeliančias alergijas ir netoleravimą. Kavinių ir restoranų atstovai siūlo ne išvardyti alergenus ir priedus prie kiekvieno patiekalo, o skatinti valgytojus patiems teirautis patiekalo sudėties.

Alergenų žymėjimas meniu – ateities reikalas

Atsivertę meniu kai kurie valgytojai spėlioja, ar siūlomas patiekalas turi jiems vakarą galinčių sugadinti maisto priedų.

„Aplankiau daug gydytojų, kol pasidariusi maisto netoleravimo testą sužinojau, kad mano organizmui kenkia gliutenas. Nustojau vartoti kviečių, miežių, avižų produktus, savijauta pagerėjo, nebekankina mieguistumas, netinsta kojos, baigėsi skrandžio sutrikimai. Dabar, jei valgau kavinėje ar restorane, stengiuosi sužinoti, ar patiekalas pagamintas iš gliuteno turinčių produktų. Bet dažniausiai tokios informacijos padavėjai ir patys nežino“, – pasakojo vilnietė Natalija, vis besitikinti, kad mūsų šalyje įsigalios reikalavimas valgiaraščiuose žymėti sudėtines patiekalo dalis.

„Tokie žymėjimai yra ateities reikalas, nes dabar produktų, maitinimo įstaigų pasirinkimas labai platus, auga nauja alergiškų žmonių karta. Žinoti alergenus yra ypatingai svarbu, nes dažnai iš produkto, patiekalo pavadinimo galima net neįtarti, kad jis turi alergenų. Ypač stiprūs alergenai yra vėžiagyviai, soja, riešutai, kurių gali būti, pavyzdžiui, padažuose“, – sakė mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Sprendimas maisto priedus suskaičiuoti ne tik etiketėse, bet ir valgiaraščiuose buvo svarstomas prieš porą metų. Seime įregistruotame Maisto įstatymo papildymo projekte numatyta, kad etiketėse ir valgiaraščiuose reikėtų parašyti, ar sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), taip pat įvairių maisto priedų. Projektas buvo sukritikuotas, nes jį esą sunku įgyvendinti teisiškai ir praktiškai, be to, teisės aktuose jau nustatyti panašūs ženklinimo reikalavimai.

„Buvo pasiūlyta tobulinti įstatymo projektą, jis ir liko pasiūlymo lygyje, nepriimtas. Mąstome tobulinimo variantus, bet šiandien, deja, idėjos neįgyvendinome – pasipriešino restoranų ir kavinių atstovai, pasakė, kad tai labai sudėtinga. Komiteto diskusijose buvo iškilusi pozicija, kad visuomenė nėra tam pakankamai subrendusi, reikia kelti sąmoningumo lygį, bet pagrindinis dalykas – neapsunkinti smulkiojo verslo“, – sakė siūlymą pateikusi parlamentarė Rima Baškienė.

Idėjai papildyti informaciją valgiaraščiuose, pasak Seimo narės, galiausiai buvo pritarta, bet teisinis įgyvendinimas pasirodė sudėtingas ir reikalaujantis pergalvojimo. „Sulaukėme daug žmonių palaikymo, tai skatina galvoti, kaip projektą patobulinti“, – pažadėjo ji.

Mažiau rašymo, daugiau kalbų su padavėjais?

Nuo šių metų gruodžio 13 dienos įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, pagal kurį viešojo maitinimo įstaigose reikės nurodyti sudedamąsias dalis, sukeliančias alergijas ar netoleravimą. Kaip Alfa.lt aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Maminskienė, alergijas arba netoleravimą sukeliančiomis medžiagomis ir jų produktais laikomi kviečių pagrindu pagaminti gliukozės sirupai, turintys dekstrozės, maltodeksinai, miežių pagrindu pagaminti gliukozės sirupai, alkoholio gamybai naudojami javai, vėžiagyviai ir jų produktai, kiaušiniai ir jų produktai, žuvys ir jų produktai, žemės riešutai, sojų pupelės, išskyrus rafinuotą sojų pupelių aliejų ir kai kuriuos kitus produktus. Taip pat ženklinti kaip galimą alergeną reikėtų ir pieną, migdolų, graikinius, anakardžio ir daugelį kitų riešutų rūšių, salierus, garstyčias, sezamo sėklas, lubinus, moliuskus.

Vartotojui ši informacija turi būti suprantama ir aiški.

Šiuo metu kavinių ir restoranų atstovai aktyviai diskutuoja su Sveikatos apsaugos ministerija dėl įvairių maisto priedų ženklinimo valgiaraščiuose. „Remdamiesi kitų šalių praktika, siūlome viešojo maitinimo įstaigų meniu įdėti klientams aiškų įrašą, kad žmonės, kurie yra alergiški, kuriems rūpi patiekalo sudėtis, klaustų, o padavėjas perduotų gaminančio šefo ar virtuvės vedėjo suteiktą tikslią informaciją. Nes jeigu atsirastų ženklinimas raštu prie kiekvieno patiekalo, meniu atrodytų neįsivaizduojamai sudėtingai ir nepatraukliai.

Tokia raštu suteikta informacija leistų nusiimti atsakomybę, tiesioginis bendravimas su klientu jos prideda daugiau. Reikia įvertinti tai, kad vienuose restoranuose, kavinėse meniu keičiamas kas sezoną, kituose – vos ne kasdien, keičiasi tiekėjai, žaliavos, ir kiekvieną kartą tiksliai surašyti patiekalo sudėtį, alergenus būtų sudėtinga. Tai ir papildomi kaštai verslui“, – verslininkų požiūrį išsakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė.

Meniu užtektų bendro pobūdžio ženklinimo, o smulkiau apie alergenus, gliuteną, genetiškai modifikuotus organizmus valgiuose turėtų pasakoti padavėjai. E. Dilkienė pastebėjo, kad iki šiol savo sveikata besirūpinantys alergiški klientai, prieš imdamiesi peilio ir šakutės, patys teiraudavosi, ar maiste nėra jiems kenksmingų priedų.

„Restoranus ir kavines tikrai suprantu, nes jie produktus perka iš tiekėjų, taisyklės jiems neturėtų būti sudėtingesnės nei gamintojams. Nelogiška ir valgiaraštyje pridėlioti dvidešimt ženkliukų, sudėtinga būtų maitinimo įstaigoms, kurios dažnai keičia meniu. Vis dėlto dar mažai restoranų, kavinių, kur padavėjai gerai žino asortimentą ir gali paklausti įvardinti, iš kokių produktų pagaminti patiekalai“, – savo patirtimi pasidalijo kai kuriems maisto produktams alergiška mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė V. Kurpienė.

Nurodydamos alergenus, pasak jos, maitinimo įstaigos padėtų daugeliui klientų, tuo labiau, kad dar populiari nuomonė, jog nedidelis kiekis alergeno jokios žalos padaryti neturėtų. Vienas šaukštas ar žiupsnis virėjams dažnai atrodo nekenksmingas, o valgytojams baigiasi sveikatos sutrikdymu.

„Alergenus nurodyti – geras sprendimas. O kalbant apie genetiškai modifikuotus produktus, mokslininkai sako, kad dar nėra įrodyta, ar jie kenkia, ar ne – visi laukia, ar pasirodys pokyčių, jie paaiškės gal po poros dešimtmečių. Nėra žinoma, kaip per ilgą laikotarpį GMO paveiks žmonių sveikatą, tai patirs tik kita karta. Vieni žmonės nusistatę prieš GMO, kiti ne. Kita vertus, Maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai skelbia, kuriuose produktuose, kulinarijos gaminiuose parduotuvėse yra genetiškai modifikuotų organizmų, restoranai ir kavinės šiuo požiūriu dar nepažinta žemė“, – sakė V. Kurpienė.

Naudingas rodiklis – cukraus kiekis

Vis daugiau žmonių atranda esantys alergiški produktams, kuriuose yra gliuteno arba glitimo. Gliutenu vadinami baltymai, randami kviečių, miežių, avižų ir rugių kruopose. Jeigu organizmas netoleruoja gliuteno, yra jam alergiškas, gali išsivystyti virškinamojo trakto liga celiakija. Tai antroji pagal dažnumą tam tikrų maisto produktų sukelta liga po laktozės netoleravimo. Paprastai gliuteno netoleruojantiems žmonėms kyla virškinimo problemų, juos gali kankinti vidurių užkietėjimas, pūtimas, kaulų skausmai, bendras nuovargis, pūslelės ant odos, apatija.

Vienintelis celiakijos gydymo būdas – begliuteinė dieta. Jos besilaikantiems tenka iš raciono braukti duoną, makaronus, sausus pusryčius, sausainius, pyragėlius, traškučius, sojos padažą, majonezą, garstyčias, mišrius augalinius aliejus, kai kuriuos konservuotus padažus ir kitus produktus. Patariama atsisakyti alaus ir viskio.

„Viena grupė žmonių yra alergiški, suvalgę tam tikrų produktų, jie pajunta rimtų pasekmių sveikatai. Kitos grupės pasirinkimams įtakos turi tam tikros nuostatos, ką valgyti, ko ne, kas sveika ar ne. Į šią grupę patenka ir produktai su GMO, glitimu, laktoze, gyvūninės kilmės produktai – tendencijos rodo, kad šie dalykai vis aktualesni vegetarams, veganams, žaliavalgiams. Jie eina valgyti į specializuotas kavines, bet rinktųsi ir kitas, jei tam tikri produktai būtų žymimi ženkliukais“, – sakė sveikos mitybos specialistė.

Celiakija, anot jos, turi daug ne taip lengvai nustatomų simptomų, daugelis žmonių nė nežino sergantys šia liga. Sveikam žmogui glitimas nekenkia, nors jo vis tiek bevertėtų padauginti. Tuo metu sergant celiakija jo reikia vengti, ir tai būna sudėtinga, nes, tarkime, kviečių produktų dedama į daugelį valgių. Apskritai jiems reikėtų žinoti, kad vengti būtina rugiuose esančio baltymo sekalino, miežiuose – hordeino, kviečiuose – gliadino.  

Atsivertę meniu, skaniai pavalgyti susiruošę klientai gerokai nustebtų, jei rastų parašytus cukraus kiekius patiekaluose. „Jie labai nustebtų, kad cukraus yra visur – padažuose, sriubose, troškiniuose, salotose. Tai būtų labai įdomus rodiklis, nes žmonės įsivaizduoja, kad cukraus suvartoja tik tiek, kiek įsideda į kavą ar arbatą, – iš tiesų didžiausią kiekį gauna iš tokio maisto, kuriame net neįtaria esant cukraus. Didžiojoje Britanijoje prieš kelerius metus buvo parengtas įstatymo projektas, reikalaujantis, kad duonos gamintojai žymėtų, kiek procentų cukraus yra jų produkte. Jis nepatvirtintas, nors žmonės labai daug cukraus gauna valgydami duoną, o to net neįtaria“, – įspėjo mitybos specialistė V. Kurpienė.