Ažubalis ieškojo ES gelbėjimo būdų ir nerado

Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
  © Augustas Didžgalvis

Europos Sąjunga (ES) nuolatos keičiasi ir šiandien ji jau kitokia nei 2004 metais, kai į ją įstojo Lietuva. Ar 2013 metais, kai numatytas Lietuvos pirmininkavimas ES, dar bus kam pirmininkauti? Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje „ES šiandien ir rytoj: nauji iššūkiai Lietuvai“ kalbėta apie Lietuvos vietą per septynerius narystės metus nuolat besikeitusioje ES, pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m.

Klausimai be atsakymų

Kelių greičių bus ES, koks bus ES ir Didžiosios Britanijos santykis, kai „sala“ atsisakė paklusti griežtesnei finansinei kontrolei, kokios bus euro zonos skolų krizės pasekmės ES valdymui, ekonomikai? Galiausiai, ką Lietuva, ruošdamasi galimam pirmininkavimui, gali padaryti bendram ES labui? Ar britų laikysena – jūs darykite reformas, o mes pažiūrėsime – silpnina tarpeuropinį dialogą, ar kaip tik pagyvina snūduriuojančią „senutę“ Europą? Ministras Audronius Ažubalis tvirtino, kad dabartinė krizė ir planuojamos reformos gali atnešti pozityvių dalykų – ES integracijos gilinimo, „stipriai vieningesnės“ Europos. Tačiau visiškai neaiški lieka ES ir Rusijos santykių ateitis, bendra ES energetinė politika. Būtent šios politikos formavimas, stipresnė partnerystė su Rytais tapo labiausiai pastebimas Lietuvos indėlis ES.

Ar beribis pinigų spausdinimas yra vienintelis ES išsigelbėjimas, ar atsakingesnis viešųjų finansų tvarkymas, numatant griežtas sankcijas valstybėms-narėms už piktybinius pažeidimus?

Išgelbėtų kritinis mąstymas ir ironija

„ES plėtra nedavė tiek teigiamų poslinkių, kiek buvo tikėtasi, gyvybingumo, naujųjų narių indėlio buvo mažiau nei buvo laukta“, – teigė Vytauto Didžiojo universitete dėstytojaujantis filosofas Gintautas Mažeikis. Pasak jo, populiarios Oskaro Špenglerio pranašystės „apie Europos saulėlydį“ pildosi tik iš dalies, nes, nepaisant ekonominės recesijos, Europos miestai yra bene konkurencingiausi pasaulyje, o europiečiai – laimingiausi žmonės pasaulyje. Nei Kinija, nei Rusija nesugeba pateikti rimtesnių alternatyvų Europai.

Pasak G. Mažeikio, analitiniai samprotavimai apie ES ateitį turi daug ydų, nes daugelis teorinių modelių sugriūna, o biurokratinis racionalizmas priveda prie tų pačių biurokratų protinio išsekimo. „Europai reikia ieškoti kitokio mąstymo išteklių – poetinio, istorinio esamos padėties suvokimo, – Lietuvos eurokratams aiškino G. Mažeikis. – Klausite manęs, kam mums ta poezija. Jei nebus poezijos, net absurdiško mąstymo, tai niekada neatsiras ir novatyvumo.“

Jo teigimu, abejonė, skepticizmas, kaip pamatinis mąstymo būdas, ironija yra vienos pamatinių Europos tradicijų. Prieš kelis šimtmečius, užgimus diplomatijai, asmenys tokių savybių neturėjo, karalių dvaruose buvo laikomi tik trečiaeiliais klerkais. Ir „Microsoft“ korporacija „suėdė“ B. Gatesą, kai šis išlindo iš savo garažo, ir S. Jobsas būtų ne tiek pasiekęs, jei „Apple“ nebūtų jo kuriam laikui išsviedusi lauk.

Dviejų greičių Europa, britų „maištas“, skandinavų išskirtinumo paieškos gali būti šansas, o ne problema ES. „Biurokratija, o jos ES tikrai nestigo, turi perfekcionizmo bruožų, bet kartu ji ir dauginasi iki begalybės, o tai neišvengiamai veda prie gyvenimo apmirimo, – tvirtino jis, kad ES sukrėtimai gali išeiti tik į naudą. – Didžioji ES yda – jos institucijos, kurios negeba atsinaujinti.“

Diskusija valdininkams kėlė nuobodulį

Šios kalbos susirinkusiems įvairių ministerijų valdininkams aiškiai „varė vėžį“, tad klausytojų sparčiai mažėjo. Prezidentės ir premjero patarėjai Darius Semaška ir Laimonas Tallat-Kelpša likusiuosius kantriausiuosius diskusijos dalyvius dar spėjo patikinti gerais prezidentūros, Ministro Pirmininko tarnybos ir Seimo santykiais. Tiesa, niekas to negalėjo patvirtinti iš Seimo pusės, nes ES pokalbiai apie ES perspektyvas nesudomino nė vieno parlamentaro.

Pasak D. Semaškos, nusileidusio iš teorinių aukštumų ant žemės, Lietuvos drama yra paprasta – „reikia pasiskolinti pinigų, tad turime demonstruoti, kad esame patikimi, galėsime grąžinti skolas“. Drama laukia ir Didžiosios Britanijos, kuri vargu ar galės ilgai džiaugtis nieko negamindama ir gyvendama vien iš finansinių sandorių. O dar su aštuoniais procentais biudžeto deficito.

O, L. Tallat-Kelpšos teigimu, diskusijos apie ES ateitį vykti turi, tačiau įsivaizduoti šiandien ir ateityje Lietuvos be ES esą būtų sunku, juolab optimistiškai nuteikia tai, kad po visų krizių – o jų jau būta – ES visada atsitiesdavo stipresnė.

Nėra vertybių

„Didžiausia Lietuvos problema – vertybių stoka. Kol vyraus televizinių šou vertybės, tol ir būsime tokie nustekenti. Kai šią problemą išspręsime, tai išsispręs ir visos kitos problemos“, – diagnozavo „ligą“ neseniai atsistatydinęs energetikos viceministras Romas Švedas, kurį iki šiol skaudina visuomenės nepagarba valstybės tarnautojams, niekinamai vadinamais klerkais ar biurokratais.