Užupio Respublika kovoja prieš savo paties idiotizmą

Užupio Respublika
Užupio Respublika

Šiemet balandžio 1-ąją Užupio Respublika švenčia garbingą jubiliejų – jau 10 metų ji laisva ir nepriklausoma, turinti savo Konstituciją, himną, žemėlapį, tradicijas, per 150 ambasadorių ir, žinoma, prezidentą. Būtent pas jį audiencijos ant Vilnelės kranto tokia svarbia proga užsiprašė Alfa.lt.

„Užupis – tai mažytis kosmosas pačioje Vilniaus širdyje. Paskutinis romantizmo bastionas. Jis toks visada ir buvo: aptrupėjęs, apšiuręs, apleistas, kažkada net vadinosi „Mirties gatve“. Tai rajonas, kuris turėjo paslapties ir kuris tą paslaptį tebeturi išlaikęs“ – paslaptingai pristatydamas savo žemes mus pasitinka Užupio Respublikos prezidentas Romas Lileikis. – Tai mažas pasaulėlis, turintis savo parduotuvę, savo vaistinę, savo kapus – visa tai, ko reikia vieno žmogaus gyvenimui. Užupis yra vienintelis, todėl – ne vienišas.“

reklama

Jūsų Respublika ideali?

Niekas nėra idealus šiame pasaulyje. Mes visada sakome, kad juoda ir balta kertasi žmogaus viduje, o ne jo išorėje. Žmogus atsako už pusiausvyrą, už gravitaciją. Normos, kurios gimsta žmogaus viduje, yra labai svarbios.

Užupis gyvena žiediniame laike, cikle, nes yra apsuptas Vilnelės, turi septynis tiltus. Jis yra be galo uždaras savo apsuptimi ir be galo atviras, nes užupiečiu gali būti žmogus visai negyvenantis Užupyje. Jis gali gyventi kur nori – Tokijuje, Niujorke, Balbieriškyje, Rokiškyje, smėlyje, kine – bet kur. Svarbiausia, kad viduje suvoktų esantis Užupio Respublikos atstovas ir gyventojas.

Tiesa, kad jūs turite per 150 Respublikos ambasadorių?

Taip, jų yra labai daug įvairiose vietose ir kraštuose, juos suskaičiuoti yra beveik neįmanoma.

Jūsų Respublika kuo nors pranašesnė už Lietuvos Respubliką?

Nei pranašesnė, nei geresnė. Iš esmės niekuo nesiskiria. Čia yra žemiausia ir aukščiausia Vilniaus vieta tuo pačiu metu: žemiausia vieta yra Vilnelė, o aukščiausia – Bekešo kalnas. Juos skiria keli šimtai žingsnių. Užupis galbūt ne idealus, o paradoksalus – čia yra jo pilnatvė. Užupis toks mažas, kad visiems užteks vietos.

Gal įžvelgiate kokių nors Lietuvos Respublikos valdymo ar žmonių gyvenimo klaidų?

Mes neieškome klaidų. Nes ieškoti klaidų yra užsiėmimas, tam reikia laiko.

Tai reiškia, kad jūs labai užsiėmę?

Ne. Tiesiog pats pavadinimas to neleidžia daryti, nes Užupis visada yra „už“ – jis ieško pozityvo, o ne negatyvo. Žmogus negali remtis negatyvu – tik pozityvia patirtimi.

Jūs turite savo Konstituciją. Ar šventai jos laikotės?

Konstitucija yra atskaitos taškas. Niekas normų nesilaiko šventai, negalima gyventi žemėlapyje. Rašydami ją – dalijomės savo patirtimi, kad galėtume formuluoti šį pasaulį. Respublika turi turėti savo Konstituciją, savo himną, savo žemėlapį, savo kalendorių. Kokie jie yra – mes nesvarstome. Ar galimi Konstitucijos pataisymai – galimi.

Vienas Konstitucijos punktų sako, kad „Žmogus turi teisę mirti, bet tai nėra jo pareiga“. Kaip galėtumėte jį paaiškinti?

Užupio Konstitucijoje yra daug punktų: žmogus turi teisę viską suprasti ir žmogus turi teisę nieko nesuprasti. Pasisakoma tik prieš agresiją, kokia ji bebūtų: ar mano, ar tavo, ar mus supanti. Nesvarbu, ar ji psichinė, ar fizinė.

Jūsų Konstitucijoje daug rašoma apie šunis ir kates. Kuo naminiai gyvūnai jums tokie svarbūs?

Žmogus negali šunį versti būti žmogumi. Žmogus yra godus padaras, tas godumas laikas nuo laiko išlenda ir kyšo. Jis ne tik ieško į save panašių, bet ir kitus bando padaryti į save panašiais. O tai jau agresija. Kam būtina šunį ar katę sužmoginti? O žmogus linkęs tai daryti...

Todėl ir į šventinę eiseną kviečiate atvykti su savo augintiniais...

O kodėl jie turėtų pasilikti už borto? Jie lygiai tokie patys šios visatos gyventojai, Užupio Respublikos piliečiai. Ar jų kas nors klausia? Tegul pasiklausia. Kas nenori, tegul neina.

Dar Konstitucijoje teigiama, kad žmogus turi teisę būti nežymiu ir nežinomu, tačiau ne paslaptis, kad Užupyje vis daugėja įžymybių. Kaip prezidentas tai vertina?

Na ir kas. Mes kalbame tik apie teisę – žmogus gali ja pasinaudoti, bet gali ir nesinaudoti. O mes dalijamės tuo, kas mums atrodo svarbu. Priešingu atveju tai būtų prievarta, o kam jos reikia?

Kažkada Alfredas Bumblauskas čia atsivedė savo kolegas iš Lenkijos ir klausia – „na, kokia jūsų valdymo forma?“ Tada prisiminiau, ką sakė skulptorius Stasys Kuzma – „mūsų valdymo forma yra savitvarda“.

Arba tvardosi žmogus, arba nesitvardo – tai labai akivaizdu šioje laisvoje edvėje, vardu Užupis. Be laisvės nėra kūrybos.

Užupio Respublikoje leidžiama tingėti ir nieko nedaryti.

O ką? Jokios prievartos. Daro tik tie, kurie kažką daro.

Bet jeigu niekas nieko nedarytų, jūs galbūt neišsilaikytumėte?

Tada neišsilaikytume.

Dėl to nesukate galvos?

O kam? Laiko nėra.

Jūs prezidentu išrinktas visam gyvenimui?

Labai sunkus klausimas. Tiesiog vieną dieną pradėjo vadinti prezidentu. Kada baigsis kadencija? Kai nustos taip vadinti.

Aš labai norėčiau, kad kažką kitą pradėtų vadinti prezidentu – žymiai mažiau atsakomybės.

O dabar kaip jūs suvokiate savo atsakomybę?

Prezidentas atsako už vėliavą. Jo esmė – plevesuoti.

Užupiečiams svarbu juoktis?

Juoktis iš viso yra svarbu, o svarbiausia – iš savęs. Užupis – tai tam tikras sąjūdis prieš savo paties idiotizmą.

O meluoti?

Meluoti negalima niekur ir niekada. Ar visada pavyksta – nežinau. Žmogus negali savęs sutapatinti su norma. Kai žmogus save sutapatina su savo vertybėmis yra katastrofa. Man patinka tai ir tai, bet tai nereiškia, kad aš esu toks ir toks. Galbūt dėl to man ir patinka?.. (Šypsosi)

P.S. Visi, norintys iš arti pajusti Užupio dvasią, balandžio 1-ąją kviečiami į Užupį, kur visą dieną užupiečiai ir Užupio svečiai minės 10-ąsias Užupio Respublikos Nepriklausomybės (Neprigulmybės) metines.