Statkevičius: esu visiškoje kalėdinėje agonijoje

Juozas Statkevičius
Juozas Statkevičius
  © Tomas Vinickas

Teatrui skirtus Juozo darbus galima pamatyti atėjus į šventinius spektaklius, o štai šventinius drabužius - sukneles, aksesuarus – jau buvo galima išvysti naujausio Juozo kolekcijos pristatyme. Tradiciškai paklaustas, kaip šiemet tapti šventinio vakaro karaliene, kokios vakarinių drabužių tendencijos, dizaineris supratingai šypsosi: „Šventiniam vakarui tinka deimantai, kristalai, šilkai, skrybėlės, blizgūs kutai. Taip pat – daug tiulio, raukinių, klosčių...“

Juozai, kas dedasi Jūsų gyvenime kasmet prieš šventes? Kaip ištveriate šį maratoną?

Nė pats nesuprantu... Žinote, kai paspaudi tą patį kompiuterio klavišą dešimtis kartų, kompiuteris „užlūžta“, o aš, kaip matot, „nelūžtu“, dirbu.

Ar iš tikrųjų prieš šventes Jus užplūsta išskirtinių suknelių, aksesuarų trokštančios moterys. Gal tai – tik kalbos?

Galiu pasakyti, kad tai tiesa. Bet aš džiaugiuosi, kad mano kūrybos žmonėms reikia. Reikia tikro grožio, kokybės. Suprantu, kad tai ne jų kaprizai, o tvirtas žinojimas, ko jie nori. Kreipiasi į mane kaip į specialistą, pasitiki, po renginio sulaukiu komplimentų. Dažnai pasako: „Kaip sakei, taip ir buvo...“ Kai 22 metus toje pačioje srityje dirbi, žmonės atsirenka, kas yra kas.

Ar jaučiate, kad per tą laiką jus apsupo patikrintų, nuoširdžių žmonių ratas, Jūsų angelai sargai?

Tai tiesa. Vien mano kolektyvas, kuris su manimi dirba 23 metus, ko vertas! Ar tai – ne mano angelai ir ne mano padėjėjai? Jeigu dirbti išvažiuočiau į užsienį, ir juos pasistengčiau išsivežti. Sako: „Oi, mados pasaulyje nėra draugų.“ Aš atsakau, kad aš turiu labai daug nuostabių draugų, pažįstamų, galbūt todėl, kad esu nuoširdus, nors per tą nuoširdumą kartais nukenčiu.

Bet kai kas sako atvirkščiai – kad Jūs arogantiškas...

Dažniausiai tie, kurie manęs nepažįsta. O man ir gerai, kad asmeniškai nepažįsta, neprieina, nes aš nebepajėgiu visiems skirti pakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, prieina moteris ir sako: „Aš turiu tris senus žurnalus. Gal tau reikia?“ Kita: „Aš jums atsiųsiu mezginį. Gal jums reikia?“ Aš negaliu su visais pabendrauti, visiems padėti. Aš gi ne daktaras Aiskauda, nors labai dažai norėtųsi juo būti, ir aš dažnai būnu, suvedu vienus žmones su kitais, nes daug jų pažįstu. Aš – kaip garvežys, kuris nutempia traukinį į vieną ar kitą geležinkelio kelią. Bet man nesunku padėti.

Kaip jums žmonės atsidėkoja už tą pagalbą, gerumą?

Labai įvairiai. Kartais dėmesys yra svarbiau už atsidėkojimą.

Sulaukiate kvietimų į jų gimtadienius, vaikų krikštynas, vestuves, galų gale – paragauti naminio pyrago?

Tiesą pasakius, būna ir taip. Bet jeigu aš sąžiningai visur vaikščiočiau, aš savo darbo nepadaryčiau. O nepadaręs darbo, niekam nebūčiau įdomus. Labai dažnai žmonės kviečia, nuoširdžiai, ne dėl fasono, bet tikrai ne dėl įsivaizdinimo neateinu.

Ar Kalėdas švęsite Lietuvoje, ar vis dėlto kažkas pagrobs – pakvies į Paryžių, Niujorką?

Kalėdos – Lietuvoje, namuose, o Nauji metai – neaišku kur.

Ar švenčių išvakarėse dirbate iki paskutinės minutės, ar spjaunate į viską ir švenčiate?

Pas mus viskas labai tvarkingai, sustyguotai vyksta. Štai ką tik pristatyta mano kolekcija. Po jos parodymo žmonės renkasi, užsako įvairiausius drabužius ir iki Kalėdų ar Naujųjų metų stengiamės pagelbėti visiems, kas tik nori. Labai logiška, labai paprasta. Vieni ruošia šventinius balius. Kiti važiuoja į premjerą „La Scaloje“, treti – į Maskvą. Kažkieno dukra išteka, kažkieno kažkoks jubiliejus. Žmonės puošiasi, nori atrodyti gražiai visais laikais.

Ar išduosite paslaptį, kam, kokiai garsenybei šiuo metu siuvate vestuvinę suknelę?

Dabar nesiuvame. Dabar šitoje srityje – pertrauka. Labai daug siuvom rudenį, siūsim ir pavasarį. Kokios vestuvinės mados? Permatomi audiniai, raukiniai, daug kristalų, deimantai... Mada – labai sunkus darbas. Nors daug kas galvoja, kad aš tik panas pavarinėju podiumu, skudurais apsukęs... Lietuvoje dirbti su mada yra tas pats, kaip į kosmosą nuskristi. Kartais reikiamos spalvos siūlų ar užtrauktuko paieškos gali išvesti iš proto. Kai visą savaitę turi galvoti, kur gauti užtrauktuką, tai nėra pats maloniausias dalykas. Nors tai taip laikina, nereikšminga, bet jeigu tu nori dirbti, turi rasti – niekam neįdomios tavo kančios.

Vilniuje veikia Jūsų draugo kolekcininko Aleksandro Vasiljevo drabužių paroda „Nuo mini iki maksi“. Laimei, radote laiko ją aplankyti – įvertinkite.

Paroda nuostabi. Savo kolekcijoje Aleksandras turi 15 tūkstančių egzempliorių. Juos parodydamas jis mus „linksmins“ dar 20 metų. Nepatikėsite tuo, ką pasakysiu. Prieš tos parodos atidarymą, nuvažiavęs į Paryžių, daugelį tų drabužių aš lyginau, siuvinėjau, užtaisinėjau, mačiau kiekvieną siūl, ir patirtis labai pravertė kuriant mano paties kolekciją – tai, ko išmokau pas A. Vasiljevą dirbdamas jo „prisluga“.

 

Statkevičius: esu visiškoje kalėdinėje agonijoje

Juozas Statkevičius
+5