Breivikas paskelbtas nepakaltinamu
atnaujinta 15.17

Andersas Behringas Breivikas
Andersas Behringas Breivikas
  © SCANPIX
Alfa.lt | BNS
2011-11-29 14:39

Norvegijos psichiatrai antradienį pateikė Oslo teismui ataskaitą dėl ekstremisto, kuris liepą per dvigubą išpuolį nužudė 77 žmones, psichinės būklės. Masines nekaltų žmonių žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Behringas Breivikas kenčia nuo paranoidinės šizofrenijos. Tai jam nustatyta per paskirtą psichiatrinę ekspertizę.

Du psichiatrai atliko 13 išsamių interviu su A. B. Breiviku ir pripažino jį nepakaltinamu, nurodę, kad jis gyveno išsigalvotame pasaulyje, kuriame visas jo mintis ir veiksmus valdė iliuzijos. A. B. Breivikas per apklausas prisipažino, kad įvykdė išpuolius, bet teisinosi, kad jis nekaltas ir viską darė dėl tautos. Jis anksčiau prasitarė, kad atakos buvo žiaurios, bet reikalingos, nes jis stengėsi apginti Europą nuo musulmonų invazijos.

243 puslapių ataskaitą dar turės įvertinti Norvegijos teismo medicinos komisija.

Kaip rašo Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, psichiatrų išvadas galima laikyti netikėtumu. Daugelis ekspertų anksčiau sutarė, kad A. B. Breiviko sugebėjimas ilgą laiką tiksliai planuoti sudėtingą operaciją, kurią sudarė ne vien žudynės atokioje Utojos saloje, bet ir sprogdinimas Norvegijos sostinės Oslo centre, rodo, kad jį reikėtų laikyti pajėgiu atsakyti už savo veiksmus.

Daugelis politikos apžvalgininkų, ypač esančių politinio spektro kairėje, vertino A. B. Breiviko veiksmus kaip dar vieną įrodymą, kad Europoje sparčiai plinta nepakantumas ir priešiškumas demokratinėms vertybėms ir kad teisėsauga per mažai dėmesio skiria radikalios dešinės ekstremistams ir grupuotėms.

Prieš 28 metus, kai A. B. Breivikui buvo ketveri metai, socialinių tarnybų atlikto jo šeimos padėties tyrimo išvados leidžia daryti prielaidą, kad berniukas buvo lytiškai išnaudojamas, pranešė Norvegijos nacionalinis transliuotojas NRK, remdamasis dviem nepriklausomais, tačiau neįvardytais šaltiniais.

Šis įvertinimas nėra susijęs su antradienį pateikta ataskaita.

Planuojama, kad A. B. Breiviko byla bus pradėta nagrinėti ateinančių metų balandžio 16 dieną ir truks apie 10 savaičių.

Lieka neaišku, ar ataskaitos išvados, jei bus patvirtintos specialistų grupės, pakeis teismo proceso formą.

Jei taip atsitiktų, tai reikštų, kad A. B. Breivikas būtų perduotas psichiatrų priežiūrai, o ne būtų kalinamas.

Norvegijos teismai gali kvestionuoti psichiatrų išvadas ar užsakyti naujus testus, tačiau jie retai atmeta tokią profesionalią nuomonę.

Specialistams patvirtinus ataskaitą ir teismui ją pripažinus, teismas nuspręs, kiek laiko A. B. Breivikas turėtų gydytis įstaigoje, taip pat kas kiek laiko jis turėtų dalyvauti svarstymuose, kad būtų stebima jo būklė. Jam pasveikus, jis galėtų būti paleistas į laisvę.

Pagal Norvegijos įstatymus už išpuolius, dėl kurių yra kaltinamas A. B. Breivikas, numatyta griežčiausia bausmė – 21 metai laisvės atėmimo, tačiau jis gali būti laikomas už grotų ilgiau, jeigu būtų pripažintas pavojingu visuomenei. Vis dėlto jeigu teismas nuspręs atsižvelgti į psichiatrų įžvalgas, žudikas negalės būti nuteistas ir veikiausiai likusią gyvenimo dalį praleis psichiatrinėje ligoninėje.

Dar prieš paskelbiant ataskaitą viešai, aukų advokatas sakė, kad nesvarbu, kokios bus išvados, svarbiausia, kad jis nebūtų paleistas į laisvę.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.