„Lietuvos ryto“ teroras ar teroras prieš „Lietuvos rytą“

R. Valatka
R. Valatka
  © LNK

Teroro akto prielaidos

„Paskaičius tai, kas buvo rašyta LR dienraštyje, kai buvo kalbama, kad grėsmė kilo visiems lietuviško kapitalo bankams (o rašant jau buvo žinoma, kad probleminis yra tik „Snoro“ bankas), darytina išvada ir prielaida, kad buvo bandyta arba bėdas išsklaidyti, išskirstyti ir kitiems bankams, arba būta bandymo tiesiog sužlugdyti kitus bankus, skleidžiant gandus“, – Alfa.lt tvirtino Seimo NSGK narys R. Smetona, kurio iniciatyva buvo surengtas specialus komiteto posėdis, kuriame dalyvavo VSD vadovas Gediminas Grina.

„Tokį „Lietuvos ryto“ elgesį ir veikimą vertinu kaip galimą teroristinį aktą, kurį pavyko sustabdyti. Vieno banko bėdos yra dar pusė bėdos, tačiau 3–4 bankų dirbtinai sukeltos bėdos sukeltų paniką visuomenėje“, – mano R. Smetona.

Klausiamas, ar susitikimas su VSD vadovu sustiprino ar paneigė jo prielaidas, R. Smetona teigė, kad pats jis pasidarė išvadą, kad viskas bus aišku tada, kai bus matyti, kaip toliau klostysis įvykiai, ar lietuviško kapitalo bankai bus toliau silpninami, o žmonės puls atsiiminėti indėlių.

Kuolys: liko daug neaiškumų

„Čia yra platesnis klausimas, nes visuomenė negavo atsakymų į banko „Snoras“ istoriją, – teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorius D. Kuolys, klausiamas, kaip vertintų LR dalinę nacionalizaciją. – Ji vyko žaibiškai, matėme, kad visos valstybės institucijos labai susijaudinusiais, paraudusiais veidais priiminėjo sprendimus, bet paaiškinta, kodėl dar mokus buvęs bankas buvo nacionalizuotas, iki galo nebuvo.“

Pasak D. Kuolio, jei vėliau paaiškės, kad pagrindas tokiai nacionalizacijai buvo, o valstybės institucijos elgėsi pagrįstai, tai bus gerai. Tačiau jei toks sprendimas nebus pagrįstas ir argumentuotas viešojo gėrio ir visuomenės intereso gynimo būtinybe, bus galima kalbėti apie „labai rusišką variantą, kai valdžios struktūros kovoja su verslo struktūromis ir imasi priemonių, kurios nebūdingos demokratinėms valstybėms“.

„Kol neatsakyta į minėtus klausimus, tol vertinti ir LR poziciją yra keblu. Jeigu iš tikrųjų buvo norėta ir aukščiausioji Lietuvos valdžia planavo dėti antrankius, kurti spektaklį, prieš nacionalizuodama banką, tai būtų buvęs dar rusiškesnis variantas, – svarstė D. Kuolys. – Apie tai ir rašė LR, deja, anonimiškai. Jei LR būtų laikęsis taisyklių, tai visuomenei būtų daugiau suvokimo, kas vyksta. Kadangi slapukauja ir LR, tai lieka daug iki galo neatsakytų klausimų.“

Pasak D. Kuolio, šių klausimų – „Snoro“ ir „Lietuvos ryto“ vaidmens – narpliojimo turėtų imtis kita žiniasklaida. „Svarbu viską iki galo išsiaiškinti, nes šitas precedentas yra unikalus, Lietuvoje šitaip elgiamasi iki šiol nebuvo, – teigė D. Kuolys, pridūręs, kad LR atvejis yra šalutinis. – Jis svarbus, bet šioje istorijoje nėra esminis.“

Dienraštis taps propagandiniu ruporu

„Nereikia čia nieko daug išgalvoti – reikia konstatuoti, kad šiandien LR grupė trečdaliu yra valstybinė. Trečdaliu valstybinis laikraštis, trečdaliu valstybinis portalas, trečdaliu – valstybinė žurnalistika. Kitaip sakant, žinant, kada LR buvo privatizuotas, tai Lietuva tam tikra prasme nublokšta į maždaug 1990-uosius metus, – teigė R. Valatka, atsakydamas į klausimą, kokių pasekmių LR bendrovei – dienraščiui, TV, interneto portalui, krepšinio klubui – gali turėti „Snoro“ banko, valdančio 34 proc. LR akcijų, nacionalizavimas? – O kokios bus pasekmės? Reikia žinoti planus tų, kurie sugalvojo sukelti banko krizę ir paimti svetimą turtą.

Jeigu jų planas buvo sukurtas panikos afekto būsenos, tai būtų vienaip. O jeigu, kaip galima spėti, bankas buvo imamas tik todėl, kad paimtų nepaklusnų LR ir paverstų jį paklusniu, tai per artimiausius mėnesius tai pamatysime. Reikia žiūrėti, ko bus imamasi?“ Pasak R. Valatkos, jeigu jo antrasis spėjimas teisingas, Lietuva turės „propagandinį D. Grybauskaitės ir A. Kubiliaus ruporą“.

„Gal Lietuvoje yra besidžiaugiančių, betrinančių rankas, kad taip nutiko, galima LR mėgti, galima jo nemėgti, man jau iš šalies žiūrinčiam, kaip tikram lietuviui, reikėtų irgi džiūgauti, kad ne tik man, bet ir LR blogai, bet galvoju, kad, jei užčiaups LR grupės žurnalistų balsus, tai visi kiti nutils savaime. Bet kokia D. Grybauskaitės kritika bus nebeįmanoma, Lietuvoje įsivyraus viena teisinga tiesa. Ir bus galima pasakyti, kad kaip V. Putinas Rusijoje įvykdė kagėbizaciją, taip ir D. Grybauskaitė Lietuvoje padarė tą patį“, – niūrią žiniasklaidos ateitį prognozavo R. Valatka.

Jis sakė, kad džiaugtųsi, jei šios pesimistinės prognozės neturėtų nieko bendro su realiu gyvenimu, o valdžia tuos 34 proc. atiduotų, tarkime, LR žurnalistams, kad jie gražiai, tvarkingai dirbtų ir turėtų įtaką žiniasklaidos grupės darbe. „Būčiau laimingas, kad tai, apie ką kalbėjau, būtų visiška nesąmonė, klystkeliai“, – teigė R. Valatka.

Klausiamas, ar jo neįtikina Lietuvos banko (LB), Vyriausybės atstovų pasisakymuose vyraujanti nuomonė, kad „Snoras“ nacionalizuotas, nes užsiėmė pinigų plovimu, finansiniu banditizmu, buvo iš esmės nusikalstama struktūra, R. Valatka teigė, kad, jei jam būtų pateikę nors vieną to pinigų plovimo pavyzdį, tai būtų viskas gerai. „Bet kodėl jie jo nepateikė? Kai nacionalizuoji banką, tai pirmoje vietoje turi pateikti visus kiečiausius argumentus. Dabar V. Vasiliauskas vapa nei šį, nei tą, kelis kartus kartoja tą žodį. Aš suprantu, kad berniukas vykdo mamytės įsakymą“, – įsitikinęs R. Valatka.

Jo manymu, operacija prieš banką pradėta vykdyti mažų mažiausiai prieš pusę metų, nes „su tokio lygio vyruku“, koks yra Saimonas Freakley‘is (laikinasis banko „Snoras“ administratorius Simonas Freakley), kuriam mokama po pusę milijono per mėnesį, iš vakaro susitarti dėl darbo tikrai neįmanoma.

„Nors aš neneigiu, kad šitame banke, kaip, beje, ir kituose, yra daug negerų dalykų, tačiau, kai man tiksliai, nemeluodami pasakys, kada su S. Freakley pradėta derėtis dėl banko perėmimo, tada patikėsiu pinigų plovimu“, – tvirtino R. Valatka.

„LR parašė iš esmės tai, kas įvyko trečiadienį. Tai už ką dabar mus svarstyti? Už tai, kad parašė tiesą? O reikalauti atsakomybės už tai, kad informaciją LR sužino greičiau už VSD, centrinį banką ar D. Grybauskaitę, būtų iš fantastikos srities, – NSGK narių siūlymus LR publikacijas, kuriose pranešta apie neva esamas problemas visuose vadinamuose lietuviškuose bankuose, įvertinti nacionalinio saugumo aspektu, komentavo R. Valatka. – Vyrai, o kur jūs buvote tuo metu, norėtųsi paklausti? Aprašomas pokalbis Generalinėje prokuratūroje (GP) tikrai vyko, jei neklystu, tai buvo pirmas Lietuvos banko vadovo bėgimas į GP per 21 metus, nuo pat centrinio banko atkūrimo.“

Pasak R. Valatkos, jis, kaip pilietis, svarsto ir apie tai, kad ant jo užkrauti 8 milijardai, kurie bus padalyti visiems 3 milijonams. „Tokią naštą šitie veikėjai, kurie nežino, ką daro, užkrovė ir ant manęs“, – piktinosi R. Valatka.

Pasak jo, tai, ką padarė Lietuvos valdžia, yra pirmas atvejis ES, kai buvo nacionalizuotas likvidumo problemų neturėjęs bankas, jo atsiskaitymai nebuvo sutrikę. „Labai retai valdžios gelbsti bankus, o kai gelbsti, tai būna situacija, kai jau viskas įvykę. Kaip man gali įrodyti, kad su šiuo banku galėjo būti blogai? To niekas jau nebegalės įrodyti, – svarstė R. Valatka. – Man niekas negali įrodyti, kad viskas padaryta dėl banko veiklos. Manau, kad tai padaryta dėl LR žurnalistų grupės veiklos. Iki Kalėdų mes sužinosime, ar aš kalbu nesąmones, ar prognozuoju teisingai. Tie, kurie tyčiojosi iš „Snoro-Lietuvos ryto“ žurnalistų, dabar turės keisti giesmelę ir vadinti dienraštį „Grybauskaitės-Kubiliaus rytu“?

Vyriausybė turi rimtesnių darbų

„Negalima rimtai komentuoti propagandos, – teigė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius, klausiamas apie tai, kas valdys LR akcijas, kurios priklausė antrinei „Snoro“ įmonei. „Ką daryti LR akcijomis, spręs laikinasis banko administratorius, o vyriausybė turi rimtesnių darbų už LR akcijų likimo svarstymą ir net negalvoja apie jų likimą“, – tvirtino V. Valentinavičius.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje vietoje „Lietuvos ryto“ publikacijas reikia vertinti kaip publikacijas tiesiogiai su banku „Snoras“ susieto laikraščio. Ko yra siekiama tokiomis publikacijomis – galbūt tai galės išsiaiškinti teisėsauga. Aš nesiimu spėlioti. Noriu tik priminti, kad tuos pačius akcininkus (kalbama apie pagrindinius banko „Snoras“ akcininkus Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską – Alfa.lt ) jau praeitos savaitės pabaigoje Lietuvos bankas informavo, kad yra baigta jų banko „Snoras“ veiklos inspekcija. Ir galbūt jie pradėjo dėl to štai elgtis taip, kaip mes matėme, kad elgiasi“, – komentuodamas LR elgseną svarstė A. Kubilius.

 

„Lietuvos ryto“ teroras ar teroras prieš „Lietuvos rytą“

R. Valatka