Su prizu – ir prancūzo bučinys

L.Albrikienė
L.Albrikienė
  © Asmeninis albumas

Bienalė kasmet vyksta Prancūzijos mieste Monruže (Montrouge), kuriame spiečiasi aeronautikos, elektroninės inžinerijos ir telekomunikacijų įmonės. Tai - miestas mieste, Paryžiuje, išsaugojęs dalinę nepriklausomybę, savivaldą.

Be diskusijų

reklama

Aštuoniasdešimties jaunųjų bienalės dalyvių iš dešimties Europos kraštų kūriniai rodomi didžiulėje „La Fabrique“ ekspozicijų erdvėje. Per JCE atidarymą Monružo meras Jeanas Loupas Mettonas paskelbė bienalės nugalėtojus: lietuvė L.Albrikienė kartu su Tomasu Dezso'u iš Vengrijos ir Cesare Bignotti iš Italijos pasidalijo pagrindinį prizą. Vienintelei iš atidaryme dalyvavusių laimėtojų teko ne tik medalis, bet ir jaunatviško, galantiško Monružo mero bučinys. Visa tai pro akinius ir savitą šukuoseną iš aukštybių stebėjo bienalės generalinis komisaras Andrea Ponsini.

Būtent Monružo meras beveik prieš dešimtmetį nusprendė prisivilioti kuo daugiau menininkų, kad šie savo kūryba garsintų miestą. Bienalei JCE kaskart skiriamas vienas procentas miesto biudžeto lėšų.

2006-aisiais Klaipėdos miestas tapo šio projekto partneriu. Šiemet Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) iš 141 kandidato atrinko aštuonis bienalės delegatus. L.Albrikienei nusišypsojo laimė iš Prancūzijos grįžti su nugalėtojos titulu. Laimėtojos videodarbą „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ vertinimo komisija nugalėtoju paskelbė be didesnių diskusijų. Klausimų jai kilo tik dėl kitų dviejų laureatų. Tad lietuvė juokaudama LŽ sakė besijaučianti vienvalde bienalės nugalėtoja. „Nei vengro, nei italo per atidarymą nebuvo, tad susižėriau visą vertintojų ir žiūrovų dėmesį“, - juokėsi menininkė.

Paryžiaus vilionės

Prancūzijoje Lina praleido penkias dienas. Monružui skyrė vieną, kitas - Paryžiui. Per 20 minučių trunkančią kelionę metro L.Albrikienė pasiekdavusi miesto centrą. Aplankė Georges'o Pompidou modernaus meno centrą, Monmartrą - tai, ką anot jos, būtina pamatyti šiuolaikiniam menininkui. „Daug vaikščiojome Paryžiaus gatvelėmis, neaplenkdavome ir sendaikčių turgelių. Kitas miesto viliones atidėjau ateičiai, būsimai kelionei“, - šyptelėjo Lina. Po kurio laiko ji grįš į Prancūziją - bienalės laureatams buvo suteikta galimybė net tris mėnesius gyventi ir dirbti rezidentūroje Monruže. Dar vėliau jie galės parengti grupinę parodą Briuselyje, šiuolaikinio meno galerijoje „BeLa Editions“.

Grynakraujė lazdynietė

Nespalvotame L.Albrikienės kūrinyje „Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai“ skambanti meditatyvinė muzika, lėtai tįstantys kadrai sugrąžina į vaikystės idilę, į praeitį, kviečia permąstyti ją iš naujo. Menininkė LŽ teigė tyrinėjanti individualiosios ir kolektyvinės atminties fenomeną, kurianti pasakojimą, kuriame asociatyviu būdu siejama dokumentika ir šių dienų asmeninė jos patirtis. „Grynakraujė“ lazdynietė, naudodamasi trumpomis ištraukomis iš Vytenio Imbraso filmo „Lazdynai. Architektų gatvė“, kalba apie savo prisiminimų Vilnių. „Dokumentinė juosta buvo sukurta 1974 metais, aš gimiau dešimtmečiu vėliau, tačiau mikrorajonas mažai keitėsi: ta pati žaislų parduotuvė, tas pats mokyklos pastatas, centras „Erfurtas“ su fontanu. Atrinkau mieliausius filmo fragmentus, kurių tėkmę savo darbe gerokai sulėtinau“, - darbo idėjas atskleidė L.Albrikienė. Ji baigė Fotografijos ir medijų meno studijas Vilniaus dailės akademijoje. Didžiausią įtaką jos kūrybai padarė dėstytojas, menininkas Artūras Raila.

Jaunųjų kūrėjų bienalėje Lietuvai taip pat atstovavo Ieva Bertašiūtė-Grosbaha, Algirdas ir Remigijus Gataveckai, Greta Grendaitė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Rodionas Petrovas, Darius Šidlauskas ir Renata Vinckevičiūtė. Bienalės kūriniai aplankys visus projekte dalyvaujančius kraštus: Austriją, Ispaniją, Italiją, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Vengriją, Vokietiją ir Lietuvą. Sausio pabaigoje paroda bus pristatyta KKKC parodų rūmuose.