Bronislovas Lubys buvo ne kartą atsidūręs KGB akiratyje

Bronislovas Lubys
Bronislovas Lubys
  © Tomas Vinickas

„Vyriausiojo inžinieriaus ir partinio sekretoriaus „dvikova“ – technicizmo ir komunistinės ideologijos priešstata gamykloje. Gamyklose galima įžvelgti dvi gana poliarizuotas pozicijas, išreiškiančias sovietinės įmonės kaip ideologinio-ekonominio instituto dualumą. Svarbiausios šio dvilypumo ašys buvo technokratijos principus ir techniškąjį pradą išreiškiantis įmonės vyriausiasis inžinierius, apie kurį grupavosi techninių tarnybų vadovai – vyr. kontrolierius, vyr.energetikas, konstruktoriai ir kt. Įmonės partijos sekretorius kartu su jam artimais personalo tarnybos vadovais, priešingai, įkūnijo gamyklą kaip ideologinį institutą, – rašo knygos autorius dr. Saulius Grybkauskas. – Suprantama, kad šių vadovų elgesys, statusas ir įtaka priklausė nuo istorinio laikotarpio bei asmenybių, užėmusių šias pozicijas, todėl šis modelis gali atrodyti pernelyg šabloniškas ir apibendrinantis.

(...) Gamyklų vyr. inžinieriai režimo dėmesį atkreipdavo gerokai dažniau. KGB sekė „Lietkabelio“ gamyklos vyr. inžinierių Juozą Grinkevičių. 1974 m. sovietinis saugumas buvo užvedęs operatyvinio patikrinimo bylą jo atžvilgiu „Nevynosimyj“ (Nepakenčiamas). KGB buvo atkreipusi dėmesį ir į Jonavos „Azoto“ kombinato vyr. inžinierių Bronislovą Lubį.“

Šiuos duomenis knygos autorius aptiko KGB Panevėžio miesto skyriaus ataskaitoje už 1974 metus. KGB sudarytame įmonės vadovų sąraše B. Lubio pavardė yra išskirta, eilės numeris apibrauktas.

Pasak knygos autoriaus S. Grybkausko, tarp įmonių aukščiausios technostruktūros atstovų ne TSKP nariai daugiausia buvo vyr. inžinieriai. Vyr. inžinieriaus ir partijos sekretoriaus konfliktus lėmė tiek užimamos pareigos, tiek ir ryškūs mentaliniai skirtumai. „Nors vyr. inžinierius vengė ideologinių diskusijų bei ginčų su partijos sekretoriais, vis dėlto jų pasisakymuose prasiskverbdavo tam tikras skeptiškumas sovietinės ideologijos atžvilgiu, kurios įmonių partijos komitetų sekretorių nelikdavo nepastebėtas“, – rašo savo knygoje S. Grybkauskas.

Tardė keturi generolai

Apie dar vieną savo susidūrimą su sovietų saugumu yra pasakojęs pats B. Lubys. „Tokia buvo namo laimė ar nelaimė, kad mane visą naktį tardė keturi generolai“, – sakė jis. Tai nutiko 1989 metų kovo 20 dieną, kai Jonavos „Azoto“ gamybinio susivienijimo izoterminės saugyklos rezervuare nugriaudėjo sprogimas. Iš rezervuaro išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Jis smarkiai garavo ir tuoj užsiliepsnojo. Degantis amoniakas pasiekė nitrofoskos cechą, tuoj ugnis apėmė jį bei trąšų sandėlį. Dėl karščio prasidėjo cheminis nitrofoskos skilimas ir į atmosferą ėmė skirtis nuodingos cheminės medžiagos – azoto oksidas, chloro dujos. Tai buvo viena didžiausių tokio pobūdžio technologinių avarijų visoje Sovietų Sąjungoje.