GMO: daugiau klausimų nei atsakymų?

GMO soja
GMO soja
  © EKO redakcija
„EKO redakcija“
2011-10-12 08:00

Martynas Norbutas: Daugeliui žmonių kyla begalės klausimų išgirdus trumpinį GMO. Kokie genetiškai modifikuoti augalai šiuo metu auginami pasaulyje?

Virginija Vingrienė: Daugiausiai šiuo metu auginama genetiškai modifikuotų sojos pupelių. Tai pusė visų šiuo metu pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų. Kitas dažnai auginamas augalas – kukurūzai, taip pat medvilnė – 14 proc., rapsai – 5 proc., cukriniai runkeliai – 4 proc. Šios penkios kultūros sudaro didžiąją dalį (94 proc.) visų GMO.

Atkreiptinas dėmesys, kad 71 proc. pasaulyje auginamų sojų veislių ir 64 proc. visų medvilnės veislių jau yra GMO. Be jų dar auginami ryžiai, bulvės, papajos, geltonosios cukinijos, mėlynžiedės liucernos, tuopos. Kinijoje auginama po kelis šimtus hektarų genetiškai modifikuotų pomidorų ir saldžiųjų paprikų. Iš gyvūnų rinkoje yra tik genetiškai modifikuotos lašišos su pagreitinto augimo genu. Jos veisiamos ir tiekiamos rinkai tik JAV.

M. Norbutas: Visuomenėje dažnai sklando kalbos apie pomidorus su žuvies genais, šalčiui atsparias vynuoges ir pan. Ar tokie augalai iš tiesų yra auginami?

V. Vingrienė: Šiuo metu Kinijoje auginami pomidorai, kurių natūralus nokimo procesas sustabdytas pasitelkus biotechnologijas. Tokie pomidorai išsilaiko daug ilgiau, nei savaime prinokstantys. Tačiau pomidorų su žuvies genu, kaip ir su žmogaus genu ar blokuojančių skonio receptorius rinkoje dar nėra. Kol kas dar nėra ir šalnoms, sausrai ar druskožemiams atsparių augalų, nors apie tai labai plačiai kalbama ir žavimasi tokiomis biotechnologijų galimybėmis. Dar neauginamos ir fuzariozei atsparių kviečių ar miltligei atsparių vynuogių veislės, nors jau vykdomi šių augalų moksliniai tyrimai.

M. Norbutas: Kodėl auginami genetiškai modifikuoti augalai, kokią naudą jie teikia?

V. Vingrienė: Pagrindinis šiuo metu pasaulyje auginamų augalų modifikacijos tikslas – sąlygų ūkininkams gerinimas lengvinant kovą su augalų kenkėjais ir piktžolėmis. Kaip žinome, 99 proc. visų pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų yra atsparūs herbicidams ar kenkėjams.

Havajuose auginamos virusiniam žiediniam puviniui atsparios genetiškai modifikuotos papajos, JAV – bakteriniam puviniui atsparios cukinijos. Tai vėlgi padeda ūkininkams užauginti derlių išvengiant nuostolių, kadangi su bakterinėmis ir virusinėmis augalų ligomis cheminėmis priemonėmis kovoti praktiškai neįmanoma.

Šiuo metu rinkoje yra nedidelė dalis ryžių, sintetinančių vitaminą A, rapsų, praturtintų omega – 3 rūgštimis. Taip gerinama augalų maistinė vertė, padedama spręsti vitaminų trūkumo problemas Azijos šalyse.

M. Norbutas: Kokia genetiškai modifikuotų augalų žala aplinkai? Kokios grėsmės gali kilti?

V. Vingrienė: Pagrindinis pavojus aplinkai būtų šių augalų, ypač atsparių herbicidui Glifosatui, išplitimas nesunaikinamų piktžolių pavidalu ir esamų rūšių išstūmimas. Ypač tai aktualu turint mintyje rapsus, kurie gali susikryžminti su giminingomis piktžolėmis – garstukais. Juo labiau, kad rapsų sėklos dirvoje išlieka gyvybingos iki 10 metų.

Bt toksinus sintetinantys augalai kenksmingi ne vien tik konkrečiam kenkėjui, bet ir kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir bitėms. Tyrimai parodė, kad bitės, aplankiusios šiuo augalus, praranda orientaciją, be to, nuo šių augalų žiedadulkių sutrumpėja jų gyvenimo trukmė. Beje, minėtų augalų auginimas kelia pavojų ekologiniams ir kitiems ūkiams, nes produkcija gali būti užteršta GMO. Juk ekologiniuose ūkiuose GMO neleidžiami. Tuo tarpu atviruose laukuose praktiškai neįmanoma apsisaugoti nuo žiedadulkių pernešimo ant kaimyniniuose laukuose augančių augalų. Augalų sėklas laisvai platina ir paukščiai. Todėl su šia problema jau susiduria JAV ir kai kurių kitų šalių ekologiniai ūkininkai, kurių produktuose randama GMO, o dėl to prarandami ekologinės gamybos sertifikatai.

Beje, Europos Sąjungoje tiekiamame meduje ir kituose bičių produktuose taip pat negali būti GMO. Tačiau bitėms apsilankius GMO laukuose, meduje, žiedadulkėse ir kituose produktuose randama šių organizmų pėdsakų. Bitininkai dėl to patiria nuostolių, nes negali realizuoti savo produkcijos. Toks atvejis neseniai buvo Vokietijoje.

Pavojų kelia ir herbicido Raundapo naudojimas GMO laukuose. Praktika rodo, kad auginant Glifosatui atsparius augalus minėtojo herbicido naudojimas padidėja tris kartus. Šis chemikalas kenksmingas vandens ir dirvožemio gyvūnams, žuvims, vėžiagyviams, moliuskams, taip pat turi įtakos gyvūnų reprodukcijai. JAV, kur auginami šiam herbicidui atsparūs augalai, jo likučių randama net geriamajame vandenyje.

Nerimą kelia ir galimas GMO produktų poveikis žmonių sveikatai. Tai – alergijų pavojus, atsparumas antibiotikams, naujų toksinų grėsmė, be to, neaiškus poveikis ateities kartoms.

M. Norbutas: Lietuva neleido auginti jos teritorijoje genetiškai modifikuotų augalų, bet kaip elgiasi kitos ES šalys?

V. Vingrienė: Lietuva nėra uždraudusi auginti Europos Sąjungoje įteisintų genetiškai modifikuotų augalų. Šiuo metu ES leidžiami auginti tik du genetiškai modifikuoti augalai – kukurūzai, atsparūs kukurūzinei stiebinei kandžiai, ir bulvės „Amflora“ su pakeista krakmolo struktūra. Pagal dabar galiojančius ES teisės aktų reikalavimus nė viena šalis narė savo teritorijoje negali uždrausti juos auginti.

Nepaisant to šešios šalys paskelbė moratoriumą ir uždraudė auginti minėtus kukurūzus. Šio moratoriumo pradininkė – Austrija. Prie jos prisijungė Vengrija ir Graikija, vėliau Liuksemburgas, Prancūzija ir Vokietija. Europos Komisijos ne kartą teiktas sprendimo, įpareigojančio šias šalis panaikinti nacionalinius draudimus, projektas vis nepriimamas dėl šalių narių pasipriešinimo. Austrijoje, Vengrijoje ir Liuksemburge draudžiama auginti ir bulves „Amflora“. Lenkijoje draudžiama prekyba visomis GM augalų sėklomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtus įteisintus genetiškai modifikuotus augalus augina tik 8 ES šalys. Daugiausiai genetiškai modifikuotų kukurūzų auginama Ispanijoje – 76 000 ha, juos augina Portugalija, Čekija, Lenkija, Slovakija, Rumunija. Bulves augina Čekija – 150 ha, Švedija – 15 ha ir Vokietija – 2 ha. Likusios ES šalys, tarp jų ir Lietuva, nors nėra uždraudusios, bet jų paprasčiausiai neaugina.

M. Norbutas: Kaip manote, kas suinteresuotas, kad Lietuvoje būtų leista auginti genetiškai modifikuotus augalus?

V. Vingrienė: Didelio suinteresuotumo auginti Lietuvoje GMO pastaruoju metu nejaučiama. Tuo labiau, kad dauguma apklaustų mūsų šalies gyventojų vertina juos nepalankiai, ir ši nuostata kasmet vis stiprėja. GMO auginimui nepritaria ne tik vartotojai ir ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, bet ir kiti žemdirbiai. Žemės ūkio rūmų prezidiumas neseniai pateikė rekomendaciją mūsų šalyje neauginti GMO. Tai tikrai palanki situacija, kad mūsų šalis būtų paskelbta kraštu be GMO, o tai šiuo metu numato ir ES teisė.

Tuo tarpu ES įteisinti iš GMO pagaminti produktai laisvai tiekiami ir į mūsų šalies rinką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat skelbia mūsų šalies rinkoje esančių tokių produktų sąrašą. Visi minėtieji produktai, žinoma, privalo būti paženklinti etiketėje nurodant, kad jie pagaminti iš GMO ar jų sudėtyje yra GMO, jeigu produkte yra 0,9 proc. šių organizmų. Tačiau neženklinama mėsa, pienas, kiaušiniai, gauti iš gyvūnų, šertų GMO pašarais. Ženklinti neprivaloma ir naudojant GMO susintetintų produktų bei gaminių, kurių fermentacijai buvo naudoti šie organizmai.